Mato vienintelį veiksmingą būdą sutramdyti KET pažeidėjus: lauktų labai rimta atsakomybė

Visuomenėje vis garsiau kalbama apie tai, kaip elgtis su tais vairuotojais, kurie daro grubius kelių eismo taisyklių pažeidimus ir nemoka už tai gautų baudų. Svarstoma net apie tokias priemones kaip galimybių gauti bei pasikeisti vairuotojo pažymėjimą ar pasą ribojimas. Plačiau apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo advokatas Petras Ragauskas, Viešosios policijos biuro viršininkas Vytautas Grašys bei vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Policija.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Policija.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Pastebima, kad grubius kelių eismo taisyklių pažeidimus darantys vairuotojai yra nelinkę mokėti gautų baudų.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Pastebima, kad grubius kelių eismo taisyklių pažeidimus darantys vairuotojai yra nelinkę mokėti gautų baudų.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Manoma, kad su paso išdavimo ribojimais susijusioms priemonėms nepritartų ir teisininkai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Manoma, kad su paso išdavimo ribojimais susijusioms priemonėms nepritartų ir teisininkai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2023-12-04 18:26

Statistiska rodo, jog už vairavimą be teisės to daryti, taip pat chuliganišką ar pavojingą vairavimą ir greičio viršijimą virš 50 km/val., iki šių metų lapkričio sumokėta tik 16 proc. skirtų baudų. Kodėl lietuviai vengia mokėti baudas?

Viešosios policijos biuro viršininkas Vytautas Grašys sako, kad didelę įtaką tam daro pažeidėjų ydingas požiūris į gautą baudą. Pavyzdžiui, jei paskirta bauda siekia 6 eurus, neretai prilyginama, kad už šią sumą būtų galima nusipirkti 2 kavos puodelius, ir pats pažeidimas, už kurį buvo skirta nuobauda, nėra sureikšminamas.

Tuo metu piktybiniams pažeidėjams, dar vadinamiems „kelių recidyvistais“, skiriamos gerokai didesnės baudos nei minėta auksčiau, o kartais iš jų gali būti atimamas ir vairuotojo pažymėjimas. Tačiau yra tokių atvejų, kai žmogus neturi nei turto, nei darbo, ir piniginės baudos išieškojimas yra labai sudėtingas ar net visai neįmanomas.

Iškyla ir dar viena bėda – lietuvių mentalitetas.

„Kai yra padaromi pažeidimai ir paskiriamos baudos, tai tikrai nemaža dalis Lietuvos gyventojų deda pastangas išsisukti iš tos baudos. Vis dar trūksta to atsakingumo ir to supratimo, kad reikia elgtis tinkamai, o padarius klaidą – atsakyti už ją“, – teigė V. Grašys.

Ką daryti su „kelių recidyvistais“?

Vidaus reikalų viceministro Vitalijaus Dmitrijevo teigimu, statistika rodo, jog yra ir tokių žmonių, kurių sąskaitoje – daugiau nei 400 kelių eismo taisyklių pažeidimų. Kadangi tokie žmonės baudų susimokėti neplanuoja, atsiranda poreikis ieškoti kitokių priemonių. Pastarosios kol kas yra tik idėjų lygmenyje.

Vadinamiesiems „kelių recidyvistams“, pasak V. Dmitrijevo, būtų galima sustabdyti tam tikrų paslaugų teikimą. Pavyzdžiui, neregistruoti jų transporto priemonės arba uždrausti tai transporto priemonei dalyvauti eisme.

Tuo metu V. Grašys priduria, kad tokie asmenys, dėl kurių apskritai yra siūlomas pakeitimų paketas, apskritai galėtų būti įtraukiami į rizikos asmenų grupę ir taip susilauktų didesnio policijos dėmesio bei atitinkamų kontrolės priemonių.

„Tas atsakomybės prisiėmimas po tokių įstatymų pakeitimų tikrai neturėtų būti patrauklus“, – sakė V. Grašys.

Pasiūlymai neatrodo veiksmingi

Tačiau advokato Petro Ragausko manymu, pati baudų mokėjimo statistika yra pateikta nekorektiškai, todėl skaičiai atrodo gana drastiškai.

„Kai kalbam apie tai, kas vyko per šių metų pirmuosius 11 mėnesių, tai daugybė tų nuobaudų, kurios yra paskirtos, jų vykdymo terminas yra nepasibaigęs dėl mechanizmo. Arba antstolių rankos dar neatėjo iki to.

Tai, kai pasibaigs metai, sakykim, kitų metų antroje pusėje mes matysime tikrai kitokius skaičius. Ir jie nebebus tokie drastiški. Aišku, jie turbūt bus panašūs į praėjusių ar prieš tai buvusių metų, bet, manau, kad ne 16 proc.“, – įžvalgomis dalijosi advokatas.

Pastarojo nuomone, siūlomos poveikio priemonės turi būti proporcingos. O tokia priemonė kaip ribojimas norint pasikeisti pasą, P. Ragausko įsitikinimu, yra visiškai neproporcinga ir neatlaikytų net Konstitucinio Teismo patikros.

Abejonių kelia ne tik tai – kritikos sulaukia ir siūlymas drausti transporto priemonių įregistravimą tiems žmonėms, kurie neturi savo turto.

„Jie nieko nepajus, nes jie niekada gyvenime ir neregistruos tos transporto priemonės. (...) Jei tik jie ją įsigis ir registruos, tai iškart taps turtu, į kurį antstoliai gali nukreipti išieškojimą“, – argumentavo advokatas.

P. Ragauskas sako, jog apskritai nelabai įsivaizduoja veiksmingų priemonių. Vienintelis būdas sudrausminti „kelių recidyvistus“, anot advokato, yra pagaunant juos tada, kai šie meluoja. O tuomet reikėtų taikyti rimtesnę atsakomybę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.