Kauno savivaldybė paskelbė, kad, palyginus 2024 ir 2023 metų skaičius, Kaune sužeistųjų eismo įvykiuose sumažėjo nuo 388 iki 356, o eismo įvykių – nuo 348 iki 329. Lyginant 2018-ųjų ir praėjusių metų statistiką žuvusiųjų skaičius keliuose sumažėjo daugiau negu perpus.
Vis dėlto ne visi incidentai ir nelaimės, užfiksuoti Kaune, įvyksta miesto gatvėse. Pavyzdžiui, 2023-iaisiais du mirtimi pasibaigę įvykiai, kuriuose žuvo trys žmonės, fiksuoti Kauno miesto teritorijoje esančiuose valstybiniuose keliuose.
Miesto gatvėse žuvo tik vienas žmogus.
Laiku priimti sprendimai
Problemoms šalinti nuolat imamasi reikalingų eismo saugumo priemonių – įrengiami papildomi ženklai, šviesoforų sekcijos, atnaujinamas horizontalusis ženklinimas ir ne tik.
Kasmet panaikinama iki dešimties juodųjų dėmių – tai kelio arba gatvės ruožai, sankryžos, kuriose per pastaruosius ketverius metus įvyko keturi arba daugiau eismo įvykių, žuvo ar buvo sužeistas žmogus.
Dalyje miesto gatvių saugumas užtikrinamas ir tamsiuoju paros metu.
Kai kuriose sankryžose iš visų pusių degant raudonam šviesoforo signalui, nesant kitų eismo dalyvių, transporto priemonei priartėjus prie sankirtos įsižiebia žalias signalas.
Taip automobiliai sulėtina greitį, bet neprivalo visiškai sustoti.
Situacija itin pagerėjo Tunelio gatvėje – prieš kelerius metus dėl stipriai viršyto maksimalaus leistino greičio įvykus skaudžiai nelaimei tarp Geležinkelio stoties ir Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnio įrengtas vidutinį greitį fiksuojantis matuoklis.
Įvertinus drausmingą vairuotojų elgesį praėjusių metų rudenį nuspręsta šioje vietoje maksimalų leistiną greitį padidinti nuo 50 iki 60 km/val.
Dar šiemet analogišką vidutinio greičio atkarpą numatyta įrengti Ateities plente, tarp Taikos prospekto ir Palemono gatvės.
Džiugina rombų įtaka
Kaune vairuotojų drausmingumą ir pėsčiųjų saugumą užtikrina ir rombai. Ši priemonė pradėta naudoti 2018 metais.
Skaičiuojama, kad vien per pirmuosius dvejus metus žymėjimas prieš perėjas padėjo skaudžių nelaimių skaičių sumažinti iki pusės.
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus specialistai primena, kad šis ženklinimas visų pirma skirtas pėstiesiems ir jų saugumui.
Pagal Kelių eismo taisykles įžengti į važiuojamąją dalį, įskaitant ir perėjas, leidžiama tik įvertinus atstumą iki transporto priemonių ir jų greitį.
Nors joks teisės aktas nenurodo, kaip žmogus, neturintis jokių specialių žinių ir įgūdžių, turėtų tinkamai įvertinti minėtas aplinkybes, rombai pėstiesiems suteikia tokią galimybę.
„Kaune rombai prieš pėsčiųjų perėjas įrengti 15 ir 30 metrų atstumu. Tai lygu automobilio stabdymo keliui, įskaitant vairuotojo reakcijos laiką. Šis ženklinimas padeda pėsčiajam įsivertinti, ar žengti į perėją yra saugu.
Pirmasis pavojaus signalas yra situacijos, kai link perėjos artėjantis automobilis pirmąjį iš rombų pravažiuoja nemažindamas greičio. Tai indikacija pėsčiajam, kad į perėją žengti nesaugu“, – tikino Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Kasmet tiek perėjų, tiek rombų horizontalusis žymėjimas atnaujinamas. Vien pernai horizontaliuoju ženklinimu pažymėta daugiau kaip 150 kilometrų miesto gatvių.
Kitos saugumo priemonės
Prieš trejus metus Kauno gatvėse senus natrio šviestuvus pakeitė LED apšvietimas, užtikrinantis geresnį vairuotojų matomumą tamsiuoju paros metu.
Šis sprendimas didina saugumą ir ties perėjomis.
Šiuo metu mieste įrengta apie 900 reguliuojamų ir nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų su kryptiniu apšvietimu.
Naudodamas vaizdo stebėjimo kameras Eismo valdymo centras reguliuoja šviesoforų ciklus, tiesiogiai stebi realius eismo dalyvių srautus. Be to, kasmet atliekami juodųjų dėmių tyrimai, taip užtikrinant didesnį saugumą avaringiausiose miesto vietose.
Esant būtinybei pasitelkiama papildomų priemonių – per metus suremontuojama arba įrengiama apie 1,5 kilometro apsauginių kelio atitvarų, taip pat apie 2,2 tūkst. kelio ženklų. (LS)