Byloje nagrinėta situacija, kai sankryžoje, reguliuojamoje šviesoforu, maršrutinis autobusas, sukdamas į dešinę, susidūrė su dviračių taku važiuojančiu paspirtuko vairuotoju. Po susidūrimo šis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Pirmosios instancijos teismas autobuso vairuotoją pripažino kaltu sukėlus eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta paspirtuko vairuotojo sveikata ir paskyrė 90 MGL (4 500 eurų) baudą. Apeliacinės instancijos teismas baudą sumažino iki 25 MGL (1 250 eurų).
Kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteisto autobuso vairuotojo kasacinį skundą, pripažino, kad žemesnės instancijos teismai nepakankamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinis teismas konstatavo, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo ir padarinių atsiradimo priežastis buvo paspirtukininko, o ne autobuso vairuotojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai.
Susiję straipsniai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad baudžiamoji atsakomybė už KET pažeidimą kyla tik nustačius, jog kaltininko padarytas KET pažeidimas yra esminė eismo įvykio kilimo ir padarinių atsiradimo priežastis bei būtinoji ir pakankama to sąlyga.
Teismas konstatavo, kad paspirtuko vairuotojas, važiuodamas greičiau nei autobusas, nesumažino greičio ir neįsitikino, kad važiuoti saugu, taip pažeisdamas KET 59 punkto nuostatas.
Tuo tarpu, remiantis eksperimento rezultatais, autobuso vairuotojas neturėjo objektyvios galimybės matyti atvažiuojančio paspirtuko.
Teisėjų kolegija išaiškino, kad, priešingai nei inkriminuota kaltinime, ne autobuso vairuotojas partrenkė nukentėjusįjį, o pastarasis, elgdamasis neatsargiai, atsitrenkė į autobuso šoną ir būtent paspirtuko vairuotojo veiksmai buvo kilusių padarinių pagrindinė priežastis.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.