Į naujienų portalo Lrytas redakciją kreipėsi skaitytoja Margarita (vardas redakcijai žinomas) – Medininkų pasienio kontrolės punkte, anot moters, šį rytą eilėje stovėjo kone dvidešimt autobusų, o per valandą pravažiuoti pavyko tik dviems. Tarp laukiančiųjų esą yra ir moters giminaitis.
„Išeiti iš autobuso negalima, yra tik vienas tualetas, skirtas 50–70 keleivių“, – apgailestauja Margarita.
Ji stebisi, kodėl esant tokiam dideliam srautui keleivių, autobusų tikrinimui nėra skiriama daugiau darbuotojų.
„Pati važiavau prieš 2–3 mėnesius. Pats patikrinimas (pasų kontrolė, muitinė) vyksta greitai – iki 30 minučių ir visas autobusas patikrintas. Ilgiausiai tenka stovėti pačioje eilėje, nes pasienyje niekas neskuba. Atrodo, nusistatė, kad praleis 1–2 autobusus per valandą ir viskas. Ryte išsibraukia valanda laiko, o gal kiek daugiau, kol keičiasi pamaina. Tada jie išvis nieko nepraleidžia“, – pasakoja Margarita.
„Prieš 2–3 savaites giminaitis vyko tuo pačiu autobusu 00.30 val. iš Minsko, bet Vilnių pasiekė tik po 11.00 val. ryte. Autobuso vairuotojas pasakojo, kad vakar tas pats 00.30 val. reisas Vilnių pasiekė tik 19.00 val.“, – užsitęsusias keliones vardija moteris.
VSAT: atostogų sezonas ir didelis autobusų srautas formuoja eiles
Pasieniečių darbo pajėgumų, anot Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Komunikacijos skyriaus patarėjo Andriaus Jaracko, netrūksta. Labiausiai besiformuojančias eiles pasienyje lemia sezoniškumas ir suaktyvėjęs turizmas autobusais.
„Kaip ir kiekvienais metais liepos ir rugpjūčio mėnesiais būna didžiausi keleivių srautai. Šiuo metu per parą autobusais valstybės sieną su Baltarusija kertą apie 4000 keleivių. Palyginimui, šių metų birželį vykdavo iki 3000 keleivių – apie 33 proc. mažiau“, – komentuoja A.Jarackas.
Lietuvos Vyriausybė dar 2021-aisiais priėmė nutarimą, kad į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos (arba per Lietuvą tranzitu) gali vykti ribotas skaičius reguliarių keleivinių autobusų maršrutų – iš viso ne daugiau kaip 29.
Kelionių skaičius per parą taip pat ribojamas – nutarime numatyta, kad per parą tas pats vežėjas tuo pačiu autobusu gali važiuoti į abi puses tik po vieną kartą – vieną reisą pirmyn ir vieną atgal.
„Deja, leidimai, išduoti iki minėtos nuostatos įsigaliojimo, vis dar galioja, o juose nėra ribojami per parą pagal vieną ir tą patį maršrutą vykstančių autobusų reisų skaičius“, – aiškina A.Jarackas.
Vienu metu tikrinama iki trijų autobusų
Keleiviniai autobusai per valstybės sieną vyksta atskira eismo juosta.
VSAT atstovo teigimu, jų keleiviai tikrinami atskiroje salėje, kurioje yra galimybė pasinaudoti tualetu, veikia kondicionavimo sistema.
„Siekiant užtikrinti viešąją tvarką bei sklandų asmenų tikrinimą, pasienio kontrolės punkto teritorijoje vienu metu būna iki 3 autobusų. Vienas iš jų stovi patikros zonoje, prie patikros salės, kur atliekami autobuso ir juo vykstančių keleivių pasienio ir muitinės patikrinimai.
Kiti laukia leidimo vykti į patikros zoną stovėdami prie pat valstybės sienos esančio užtvaro – jų keleiviams be pareigūnų leidimo išlipti draudžiama. Tik pareigūnui leidus asmenys galėtų išlipt iš autobuso ir pasinaudoti tualetu“, – teigia A.Jarackas.
Dėl naujos sistemos eilės tik ilgės
Nuo spalio 12 d. įsigalioja naujas Europos Sąjungos (ES) įstatymas – ne ES piliečiams skirta pasienio kontrolės sistema.
„Atvykimo–išvykimo sistemoje“ (AIS) bus registruojamos lankytojų atvykimo ir išvykimo datos, fiksuojami per ilgo apsistojimo ir neįleidimo į šalį atvejai bei renkami keliautojų biometriniai duomenys – veido atvaizdai ir pirštų atspaudai.
VSAT atstovo teigimu, eilės pradėjus taikyti AIS gali būti dar ilgesnės, tačiau tam ruošiamasi jau dabar, taip pat, bus skiriama daugiau pareigūnų.
Dėl sistemos pirmą kartą buvo susitarta dar 2017 metais. Po ilgų atidėliojimų, ja naudosis 27 ES šalys, išskyrus Airiją ir Kiprą. Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Lichtenšteinas, nors ir nėra ES, bet priklauso Šengeno laisvo judėjimo erdvei – sistemą taip pat įsidiegs.