Ministrų kabinetas trečiadienį, balandžio 22 d., pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui pavirtinti vėžės ruožo infrastruktūros vystymo planą, taip pat pradėti dalies sklypų, esančių Kauno ir Jonavos rajonų savivaldybių teritorijose, žemės paėmimo procedūras.
Iš viso numatoma paimti 1,7 hektarų ploto žemės sklypų, taip pat 579 statinius, iš kurių gyvenamųjų pastatų yra 83.
Pirmuoju etapu per ateinančius dvejus metus – iki 2027-ųjų pabaigos – numatoma visuomenės reikmėms paimti apie 279 žemės sklypus, kurių bendras plotas sudaro apie 447 ha, taip pat 12 statinių, iš kurių vienas – gyvenamasis.
LTG valdybos pirmininkas – apie tai, kada bus pastatyta „Rail Baltica": pasiektas lemtingas proveržis
„Neatlikus procedūros, nebus galima sujungti pagrindinės geležinkelio linijos nuo Palemono link Panevėžio, tokiu atveju traukinių eismas būtų galimas tik per prailgintą kelią ir nebūtų pasiektas reikiamas traukinių greitis“, – projekte teigia Susisiekimo ministerija.
Antru etapu likusių sklypų paėmimo procedūras numatoma pradėti nuo 2030-ųjų ir baigti per trejus metus, iki 2033 m. pabaigos – sklypai bus paimti Kaišiadorių rajono, Elektrėnų, Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijose.
Susiję straipsniai
Anot ministerijos, „Rail Baltica“ vėžės linija jungs Kauno ir Vilniaus geležinkelio mazgus, eis per Panerius, Lentvarį, šiauriau Vievio, Žaslius, šiauriau Kaišiadorių.
Taip pat suplanuotos papildomos jungtys su Vievio ir Kaišiadorių regioninėmis stotimis bei su Vilniaus oro uostu, Vilniaus intermodaliniu terminalu, Kauno oro uostu, taip pat jungtis Panevėžio kryptimi.
Tarp suplanuotos Kauno oro uosto geležinkelių stoties ir pagrindinės linijos numatyta geležinkelio kelių plėtra, tad kelynas turės sąsają su Kauno intermodaliniu terminalu.
„Žemės paėmimo procedūra būtina Gaižiūnų geležinkelio linijos perkėlimui dėl suplanuoto Kauno infrastruktūros priežiūros depo įrengimo“, – rašoma projekte.
Kaip per posėdį teigė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, dėl fiskalinės drausmės taisyklių iki 2030 m. gali nebūti galimybių užtikrinti projekto kofinansavimo valstybės biudžeto lėšomis.
„Siūlome Vyriausybei įvertinti projekto prioritetus ir priimti tam tikrus sprendimus dėl išteklių paskirstymo“, – sakė ministras.
Numatyta, kad visos apimties suplanuotos „Rail Baltica“ infrastruktūros įrengimo investicijų poreikis siekia 2,5 mlrd. eurų.
Pirmajam šio projekto etapui numatytas lėšų poreikis siekia 7,5 mln. eurų, papildomas lėšų poreikis 2027 m. – 0,5 mln. eurų.
„Kadangi Kaunas–Vilnius dalis ruožo įgyvendinimo veiklų perkeliamos į sekantį etapą, jų biudžetą žemės paėmimo ir projektavimo veikloms numatoma perskirstyti statybų veiklai, siekiant koncentruotai finansuoti resursus projekto pirmo etapo įgyvendinimui“, – nurodo ministerija.
Kaip jau skelbė naujienų agentūra „Elta“, „Rail Baltica“ atkarpoje tarp Kauno ir sostinės planuojama nutiesti 95 km ilgio europinio standarto geležinkelio liniją, kartu su papildomomis jungtimis ji sieks 204 kilometrus.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
„Rail Baltica“ projektui dabar skirtas Europos Komisijos (EK) finansavimas siekia apie 1,6 mlrd. eurų – pernai liepą skirta 295,5 mln. eurų pagal europinę „Connecting Europe Facility“ (CEF) programą, Lietuvai iš šios sumos jau atiteko apie 95 mln. eurų, dar papildomas 95 mln. eurų finansavimas skirtas pernai spalį.
Nors „Rail Baltica“ projektą planuojama užbaigti iki 2030-ųjų, naujausioje Europos Audito Rūmų (EAR) ataskaitoje skelbiama, kad toks terminas yra mažai tikėtinas ir projektas vėluos.
Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.