Neries pakrantėje netoli Kauno pilies paskelbta pėstiesiems bei dviratininkams skirto Brastos tilto statybų pradžia. Šventinę nuotaiką bandė sugadinti aplinkosaugininkai, tačiau juos pristabdė policijos sprendimas.

Greta Neries įbetonuota kapsulė su laišku ateities kartoms, simbolizuojanti įsibėgėjančią Brastos tilto statybą. Paruošiamieji darbai prasidėjo dar pernai rudenį.

Inžinieriai apskaičiavo, kad naujosios susisiekimo arterijos perdangai prireiks 961 tonos plieno. Pakrantėse tiltas įsilies į esamus dviračių takus, numatytas amfiteatras ir suoliukai.

Tai bus ilgiausias tokios paskirties tiltas per upę Lietuvoje – 32 metrų ilgio ir 6,5 metro pločio. Jį atverti planuojama 2027-ųjų viduryje. Statinys kainuos 9,85 mln. eurų.

Atramai prireikė salos

Tačiau Kauno savivaldybės užsakymu pėsčiųjų tiltą per Nerį tiesiančią bendrovę „Autokausta“ užklupo nemalonumai.

[[ge:lrytas:lrytas:42024536]]

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai prieš porą savaičių paskelbė, kad darbuotojai gilindami upės vagą galimai nukrypo nuo projekto ir gamtai padarė 42,45 tūkst. eurų žalą. Dėl netinkamai atliekamų darbų esą buvo gauta skundų.

Darbų vieta patenka į „Natura 2000“ teritoriją, o viena iš dviejų tilto atramų turėtų remtis į Neryje esančią salą.

[[ge:lrytas:lrytas:42328492]][[ge:lrytas:lrytas:42322637]][[ge:lrytas:lrytas:42316428]]

Ją prieš dešimtmetį išgarsino Kauno architektai ir menininkai – jie surengė nuotaikingą akciją, kurios metu paskelbė užvaldę šią teritoriją ir pavadino ją „Švento reikalo“ sala.

Ši sala – tai natūraliai iš Neries upės sąnašų susiformavusi daugiau kaip 7 tūkst. kvadratinių metrų ploto sausumos erdvė.

Stebėjosi kilusiu šurmuliu

Daugybę metų sala buvo apgausi žole ir krūmais. Dabar vaizdas smarkiai pasikeitęs – darbininkai pašalino augaliją, matyti nukastas gruntas.

AAD specialistai dėl galimų pažeidimų kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, tačiau atlikus aplinkybių patikslinimą pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pareiškė išvis nesuprantantis, kodėl keliami purslai, ir nematantis problemų.

„Kai buvau mažas ir braidydavau upėje be glaudžių, šitos salos išvis nebuvo“, – šypsojosi V.Matijošaitis.

Meras, kuriam dabar 69-eri, išties nemelavo – salos Neryje pradėjo formuotis prieš 30–40 metų ir beveik visos jos – sąnašinės kilmės.

V.Matijošaitis pridūrė, kad net nustačius pažeidimą atsakomybė tektų ne savivaldybei, o rangovui – bendrovei „Autokausta“.

[[ge:lrytas:lrytas:42342713]]

Tiltai kyla vienas po kito

„Šiandien Kaunui yra džiaugsmo diena. Išgirdęs, kaip bus statomas šis tiltas, supratau – tai mūsų aukso amžius.

Kaip San Fransiske stovi garsusis Auksinių vartų tiltas, taip ir Kaune atsiveria savieji aukso vartai.

Anksčiau upės buvo sienos, o šiandien jos tampa jungtimis, vienijančiomis žmones ir miestą“, – šventindamas tilto statybos aikštelę bei darbus kalbėjo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.

Brastos tiltas yra ketvirtasis, kuris nuo 2023-iųjų pradžios statomas Kauno savivaldybės biudžeto lėšomis.

Kitus tris yra ketinama atidaryti dar iki šių metų pabaigos.

Tarp jų – ir daugybę diskusijų sukėlusį Santakos tiltą, kurio kontūrai jau išryškėjo ties Nemuno ir Neries santaka.

„Miestas turi būti gyvas, o tiltai pagreitina ir pagerina miesto gyventojų judėjimą“, – įsitikinęs Kauno meras V.Matijošaitis.

Ateities planuose – nauja arterija tarp Šilainių ir Eigulių, sujungsianti Baltų prospektą su Žeimenos bei Jonavos gatvėmis.

Aplinkosaugininkai bergždžiai kaišiojo pagalius į ratus: „Kaune atsiveria savieji aukso vartai“