Tėčio profesijos atgarsis
Lina gimė ir augo Panevėžyje, todėl miesto gatvės jai pažįstamos nuo vaikystės. Vis dėlto sėsti prie autobuso vairo – jau visai kita patirtis. Tai atsakomybė ne tik už transporto priemonę, bet ir už keleivius, eismą, grafiką, maršrutą, saugumą.
Nors pati sprendimą vadina spontanišku, šioje istorijoje jaučiamas ir šeimos pėdsakas. Tėčio, buvusio autobuso vairuotojo, profesija, regis, tyliai lydėjo Liną iki akimirkos, kai ji pati nusprendė išbandyti šį kelią.
Automobilis – lyg iš filmo: štai taip gatvėmis rieda „raggare“ paverstas antikvarinis „Chevrolet Impala“
„Asmeniškai man vairuoti autobusą nėra sudėtinga. Turėjau gerus instruktorius, taip pat gerai jaučiu gabaritus“, – pasakoja ji.
Stereotipai traukiasi
Paklausta apie vis dar pasitaikantį įsitikinimą, jog autobusą turėtų vairuoti vyras, moteris sako, jog XXI amžiuje tai jau skamba pasenusiai.
„Daug moterų dirba darbus, kurie nuo seno buvo laikomi vyriškais. Laikai keičiasi, ir tai yra gerai“, – įsitikinusi vairuotoja.
Susiję straipsniai
Vis dėlto smalsumo iš keleivių ji jau sulaukė. Prie Linos yra priėjusios moterys, klaususios, kaip ji sugalvojo vairuoti autobusą. Tokie klausimai jos neerzina – priešingai, jie tampa proga pasikalbėti apie pasirinkimus, drąsą ir profesijas, kuriose svarbiausia ne lytis, o atsakomybė, gebėjimai ir noras dirbti.
Lina tikisi, kad jos pavyzdys padrąsins ir kitas moteris.
Darbas, kuriame nėra monotonijos
Nors Lina dirba dar neilgai, ji jau spėjo pajusti, kad autobuso vairuotojo darbas nėra vien tik važiavimas iš vieno taško į kitą. Kiekvienas maršrutas skirtingas, kiekviena diena – su savais iššūkiais.
„Vienuose maršrutuose vairuoti lengviau, kituose – sunkiau, reikia daugiau atidumo. Ypač piko metu, kai eismas intensyvus. Dėl to šis darbas ir yra labai įdomus – nemonotoniškas“, – pasakoja Lina.
Sunkiausia, anot moters, kol kas yra būtent važiavimas piko valandomis. Tada reikia itin daug susikaupimo, kantrybės ir gebėjimo numatyti situacijas kelyje. Tačiau būtent ši dinamika, nuolatinis judėjimas ir skirtingos situacijos Linai patinka.
Nuo alkotesterio iki plovyklos
Linos darbo diena prasideda dar prieš autobusui išvažiuojant į miesto gatves. Atvykusi į darbą, ji pirmiausia eina prie alkotesterio. Gavusi patvirtinimą, kad yra blaivi, iš dispečerės pasiima kelionės lapą ir maršrutą. Tuomet eina patikrinti autobuso – ar jis tvarkingas, ar galima saugiai pradėti darbą.
Susivedusi reikiamus duomenis, nustatytu laiku Lina pajuda iš garažo ir išrieda į miestą. Toliau – darbas pagal grafiką, maršruto laikymasis, sustojimai, keleiviai, eismo situacijos ir nuolatinis dėmesys keliui.
Per pertrauką ji ilsisi ir valgo, o darbo dienos pabaigoje, jei nesikeičia su kolega, grįžta į garažą. Tada laukia dar keli svarbūs darbai: autobuso plovimas, vidaus sutvarkymas, degalų papildymas, transporto priemonės pastatymas į jai skirtą vietą. Galiausiai kelionės lapas ir maršrutas grąžinami dispečerei – ir Lina keliauja namo.
Tai darbas, kuriame daug tvarkos, atsakomybės ir rutinos, bet kartu – kiekvieną dieną vis kitokios situacijos.
Keleivių šypsenos – viena maloniausių darbo dalių
Nors įsimintinų istorijų Lina sako dar nespėjusi sukaupti, nes dirba neilgai, vieną dalyką ji jau pastebėjo: gerai nusiteikę keleiviai labai praskaidrina dieną.
„Visuomet smagu sutikti keleivius, kurie prieina, palinki geros dienos“, – sako ji.
Tokie maži gestai, anot vairuotojos, suteikia motyvacijos ir primena, jog prie vairo sėdi ne tik vairuotojas, bet ir žmogus, kuris kasdien rūpinasi, kad kiti saugiai pasiektų savo tikslą.
Kadangi Lina aktyviai dalijasi savo laisvalaikiu socialiniuose tinkluose, autobuso vairavimas taip pat tapo jos viešo gyvenimo dalimi. Moteris kelia įvairius vaizdo įrašus į „Instagram“ ir „TikTok“ platformas. Reakcijų sulaukia įvairių – nuo piktų žinučių iki pagyrų. Kartais žmonės ją atpažįsta ir prieina pakalbinti.
Tačiau Lina išlieka savimi – atvira, aktyvi ir nebijanti būti matoma.
Aktyvus laisvalaikis ir meilė gamtai
Už darbo ribų Lina – itin aktyvi moteris. Ji mėgsta judėjimą, gamtą, naujas patirtis ir veiklas, kurios leidžia atsipalaiduoti bei pajusti laisvę.
Jos laisvalaikis įvairus: važinėjimas riedučiais, pasivaikščiojimai, važiavimas dviračiu. Liną atpalaiduoja plaukiojimas irklente ar baidare. Ji nebijo ir ekstremalesnių patirčių – yra šokusi parašiutu, mėgsta skrydžius mažais lėktuvais.
„Esu ekstremalė“, – prisipažįsta Lina.
Gyvenimas užsienyje taip pat praplėtė jos akiratį. Kurį laiką Lina gyveno Norvegijoje, kur atrado žygius į kalnus. Teko gyventi ir Vokietijoje, todėl ji moka vokiečių kalbą.
„Mėgstu išbandyti įvairias naujoves ir labai mėgstu būti gamtoje. Ten labiausiai atsipalaiduoju“, – sako Lina.