Laukiant pirmojo elektrinio laivo iš sostinės valdžios lūpų praėjusiais metais liejosi pažadai, kad vandens transportas bus sėkmingai integruotas į viešojo transporto sistemą. Šiemet baigiasi antrasis laivybos sezonas. Ar keleiviai pajuto laivų įtaką?

Šių metų rugsėjį, kai gatves vėl sukaustė spūstys, kilo klausimas: ar tikrai keturi laivai vairuotojams ir keleiviams padeda išvengti dar didesnių bėdų?

Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Viešojo transporto organizavimo skyriaus vadovė Indrė Žvirblienė tikino: vežėjai pastebi, kad keleiviai laivus vis dažniau įtraukia į savo kasdienes keliones po miestą ir derina su kitomis viešojo transporto priemonėmis – troleibusais bei autobusais.

Pavyzdžiui, dalį kelionės jie renkasi įveikti laivu, o ją tęsia autobusu ar troleibusu, pėsčiomis ar mikrojudumo priemonėmis.

[[ge:lrytas:lrytas:44257876]]

„Taip miesto laivai tampa dar viena alternatyva keliaujant po Vilnių ir leidžia viešojo transporto sistemą panaudoti lanksčiau, pasirenkant skirtingas transporto priemones pagal kelionės tikslą ir poreikį“, – aiškino ji.

Ar tikrai taip? Mat vežėjų pateikti skaičiai verčia abejoti, ar jie draugauja su aritmetika.

[[ge:lrytas:lrytas:44371187]][[ge:lrytas:lrytas:44373511]][[ge:lrytas:lrytas:44392732]]

Skaičiai – labai gražūs

„Sostinė“ savivaldybės įmonei uždavė paprastą klausimą: kiek per šį laivybos sezoną keturiais laivais plaukė keleivių?

„Susisiekimo paslaugos“ atsakė: gegužės–rugpjūčio mėnesiais elektriniais laivais jau plaukė daugiau kaip 116 tūkst. keleivių.

Rugsėjo rezultatai esą dar skaičiuojami, o visą sezoną vežėjai galės įvertinti jam pasibaigus, nes jis tęsiasi iki vėlyvo rudens.

Pasitelkus paprastus aritmetikos veiksmus aiškėja, kad vienas laivas per minėtą laikotarpį turėjo plukdyti 29 tūkst. keleivių.

Nuo gegužės iki rugpjūčio – 123 dienos, taigi vienu laivu per dieną turėjo plaukti 235 žmonės.

Žvelgiant į tvarkaraštį matyti, kad vieną dieną numatyta 12 elektrinių laivų reisų. Vadinasi, vienas laivas tris kartus plaukia iš Žirmūnų paplūdimio į Verslo trikampį ir grįžta atgal. Toks yra elektrinių laivų maršrutas.

Tad 235 padalijus iš trijų išeina, kad per vieną reisą vienas laivas plukdo 78 keleivius.

Kaip? Viename laive yra vos 32 vietos – 28 viduje ir 4 denyje.

Net jeigu laivas plauktų pilnas pirmyn ir atgal, išeitų, kad keliavo 64 žmonės. Žinoma, gali pasitaikyti, jog kažkas iš laivo išlipo ir įlipo tarpinėse stotelėse, tačiau sunku patikėti, kad visą sezoną jie buvo sausakimši.

Svarbiausia – geras oras

I.Žvirblienė nurodė, kad laivų keleivių srautų tendencijos priklauso ir nuo savaitės dienos, oro sąlygų bei mieste vykstančių renginių.

Jos žodžiais, darbo dienomis laivais vidutiniškai pasinaudoja apie 700 keleivių per dieną, savaitgaliais – 1400. Didžiausi srautai fiksuojami penktadieniais–sekmadieniais, o geru oru savaitgaliais laivų užimtumas gali siekti 100 proc.

Išeina, kad laivai sausakimši būna tik skaisčiai šviečiant saulei, o tokių dienų šiais metais nebuvo labai daug.

Todėl ir vėl pasitelkus vežėjų statistiką kyla daug abejonių. Jeigu jau per savaitgalio dieną visi keturi laivai plukdo 1400 keleivių, tai vienas laivas – 350 žmonių. Padaliję iš trijų reisų gauname, kad vienu iš jų plaukė 116 žmonių. Kosmosas.

Tiesa, darbo dienomis įmanoma vienu reisu nuplukdyti 58 keleivius ir dar 6 vietos laive būtų tuščios.

Beje, praėjusiais metais debiutavusiais elektriniais laivais per pirmąjį laivybos sezoną iš viso keliavo daugiau nei 22 tūkst. keleivių. Taip nurodė vežėjai.

Nuo gegužės – nieko naujo

Tuos pačius skaičius – 700 keleivių darbo dieną ir 1400 savaitgalį – I.Žvirblienė minėjo ir po pirmojo laivybos sezono mėnesio – gegužės.

Vadinasi, nei vasarą, nei atėjus rudeniui keleivių laivuose nepadaugėjo. Tad apie spartesnį laivų integravimą į viešojo transporto sistemą negalima kalbėti ir dėl to.

Nors, atrodytų, „Susisiekimo paslaugos“ stengiasi – Nerimi plaukioja keturi elektriniai laivai: „Rytas“, „Lašiša“, „Geležinis vilkas“ ir „Smilga“. Jie kursuoja kas 30–35 minutes.

Didinant susisiekimo upe galimybes mieste šiemet praplėstas ir laivybos maršrutas. Bendras laivų trasos ilgis šį sezoną siekia 7,9 kilometro. Maršrutas driekiasi nuo Verslo trikampio iki Žirmūnų paplūdimio, atsirado ir dvi papildomos stotelės – Šilo tilto ir Žirmūnų paplūdimio.

Tiesa, kažkodėl niekas dar neatliko apklausos, kokia dalis šių keleivių tiesiog pramogauja, o kokia – tikslingai keliauja iš vienos vietos į kitą.

Greičiausiai apklausos rezultatai „Susisiekimo paslaugas“ nuliūdintų: pramogautojų – absoliuti dauguma.

Skaičių pagerinti nepavyko

Kad vilniečiai iš nuosavų automobilių nepersėdo į laivus – viena didesnių transporto spūsčių gatvėse priežasčių. Savaime suprantama, ne pagrindinė.

Bet savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Eismo valdymo ir organizavimo skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas išliko diplomatiškas: Vilnius – didelis ir aktyvus miestas, kuriame kasdien įvyksta šimtai tūkstančių kelionių. Todėl eismo situaciją lemia ne tik bendras automobilių skaičius, bet ir tai, kada bei kuriose gatvėse šios kelionės susitelkia.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad Vilniuje spūsčių poveikis skiriasi priklausomai nuo paros laiko.

2024 metais rytinio piko metu spūsčių trukmė sumažėjo 3,4 proc., tačiau vakarinio piko metu ji išaugo 7,3 proc. Vakare eismo intensyvumas didėja, nes po darbo žmonės dažnai užsiima kitais reikalais mieste.

Vis dėlto kad ir kaip suksi, šių metų rugsėjo pradžioje eismo srautas buvo 0,5 proc. didesnis nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Anot eismo organizavimo specialistų, nors pirmosiomis rugsėjo dienomis spūstys buvo juntamos, šių metų eismo intensyvumas iš esmės atitinka praėjusių metų lygį.

Taip, bet jo sumažinti miestui nepavyko.

Negana to, ankstesniais metais augo vakarinis eismo srautas, o šiais metais – ir rytinis. Lyginant rugsėjo pradžią su rugpjūčio pabaiga, jis padidėjo 18,1 proc.

2025 metų rugsėjo mėnesį vidutinis paros eismo srautas Vilniaus gatvėse buvo 11,8 proc. didesnis nei rugpjūtį.

Padėtis pamažu gerės?

Pasiteisinti dėl spūsčių gatvių remonto darbais neišeina – daugelis darbų buvo atlikti iki rugsėjo 1-osios. Vis dėlto eismo organizavimo specialistai pirštu beda į didesnių rekonstrukcijų bei inžinerinių tinklų projektus.

Atnaujinami viadukai, šilumos, lietaus nuotekų ir kiti požeminiai tinklai ir dėl tų darbų būtina laikinai keisti eismo organizavimą. Jų poveikis juntamas Švitrigailos, V.Kudirkos ir T.Narbuto gatvėse, Ozo ir Ukmergės gatvių sankirtoje bei kitose miesto vietose.

Darbai vykdomi etapais, mažinant poveikį pagrindiniams miesto transporto maršrutams. Vis dėlto atskiruose ruožuose laikinai susiaurintos ar uždarytos eismo juostos.

Rugsėjo pradžioje sugrįžus dideliems rytiniams srautams šie pokyčiai tapo labiau juntami – eilės susidarė greičiau ir kai kur persikėlė į gretimas sankryžas.

Pasak specialistų, dėl to 10 ar 20 proc. didesnis eismo srautas nebūtinai reiškia tik tiek pat ilgesnę kelionę. Jeigu per vieną žalią šviesoforo signalą nespėja pravažiuoti visi laukiantys automobiliai, dalis jų lieka kitam ciklui, o eilė palaipsniui ilgėja.

Užbaigiant atskirus projektų etapus eismo juostos nuosekliai grąžinamos transportui, todėl ir darbų poveikis miesto eismui mažės. Kartu per pirmąsias rugsėjo savaites nusistovi gyventojų kelionių laikas ir pasirenkami maršrutai, tad situacija palaipsniui turėtų gerėti.

Praranda 5 gyvenimo paras

Vien rugsėjo 1–23 d. sostinėje fiksuota beveik 750 rytinių ir vakarinių spūsčių bei 143 netipinės transporto grūstys.

Vidutinė rytinio piko spūsčių trukmė siekė 85,8 minutės, vakarinio piko metu – 116,5 minutės.

Navigacijos milžinės „TomTom“ duomenys Vilniui negailestingi: šiandien vilnietis piko spūstyse per metus praranda 121 valandą – daugiau nei penkias savo gyvenimo paras. O tarp „TomTom“ vertinamų miestų iki 800 tūkst. gyventojų Vilnius pagal piko spūstyse prarandamą laiką yra pirmoje vietoje.

Interneto svetainės „Compare the Market“ duomenimis, 40 Europos miestų vairavimo sąlygų indekse Vilnius pateko tarp dvylikos sudėtingiausių miestų vairuotojams.

2023 metais „Journal of Transport Geography“ paskelbtame akademiniame 59 Europos miestų centrų pėsčiųjų aplinkos tyrime Vilnius liko 54-as. Tad iš šių šaltinių galima spręsti, kad vairuotojams Vilniuje – prastos sąlygos.

Pagyrė 15 minučių miestus

Vis dėlto vairavimo ekspertas Artūras Pakėnas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad šiuos tyrimo duomenis reikėtų interpretuoti atsargiai: „Čia yra tik sausa statistika nematant konteksto, tad ją interpretuoti gali kaip nori.

Mes nematome bendro gyvenimo tempo, nežinome, koks miestas, kokia struktūra.

Gal ten be reikalo tie žmonės spūstyse stovi. Arba gaištame dėl to, kad neišplėtotas viešasis transportas. Priežasčių daug.“

A.Pakėno nuomone, patogiausias miestas vairuotojams yra tas, kuriame per 15 minučių galima nuvažiuoti ten, kur žmonėms dažniausiai reikia: į darbą, polikliniką, parduotuvę, mokyklą, darželį.

Bet Vilniuje taip nėra, todėl vilniečiai žino, kada prasideda moksleivių atostogos ir išnyksta spūstys. Mat tėvai vaikus į darželius ar mokyklas veža per visą miestą.

Eismą išbalansuoja ir prasidėję mokslo metai

Rudens pradžios spūstys dažnai siejamos su į didmiesčius sugrįžtančiais studentais, tačiau, pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto eksperto R.Junevičiaus, prie rytinio eismo suintensyvėjimo reikšmingai prisideda ir vaikų vežimas į ugdymo įstaigas.

Šiemet situaciją papildomai apsunkina ir gatvių remontai bei rekonstrukcijos.

„Prasidėję mokslo metai išbalansuoja eismą ne todėl, kad staiga padaugėja eismo dalyvių, o todėl, kad didelė jų dalis į gatves pajuda tuo pat metu. Vilniuje ypač matomas judėjimas iš priemiesčių į miestą. Ne visos šeimos randa darželius ar mokyklas šalia namų, todėl rytais tuo pat metu į miestą pajuda daug automobilių, kuriais vežami vaikai“, – sakė R.Junevičius.

Pasak eksperto, bendram srauto judėjimui įtakos turi ir vairuotojų elgesys. Išmaniojo telefono naudojimas, žvilgčiojimas į ekraną, bandymas bet kokia kaina išsikovoti patogesnę poziciją lėtina eismą.

„Gatvėje nesame vieni – kuo daugiau galvojame ne tik apie save, bet ir apie bendrą eismo situaciją, tuo sklandžiau visi judame. Gebėjimas įleisti iš šalutinio kelio atvažiuojantį automobilį, laikytis saugaus atstumo ir judėti tolygiai turi įtakos visam eismo srautui“, – sakė R.Junevičius.

Vis dėlto, mokslininko teigimu, vien vairuotojų elgesio pokyčių jau seniai nepakanka – miestams reikia patogių ir greitų alternatyvų automobiliui.

„Esame pasiekę ribą, kiek galime išspausti iš autobusų ir troleibusų. Reikėtų galvoti apie transporto rūšis, kuriomis būtų galima vienu metu pervežti daugiau žmonių ir greičiau įveikti atstumą. Žmonėms svarbiausia kelionės trukmė – jeigu viešasis transportas leistų nuvažiuoti pakankamai greitai ir patogiai, daliai vairuotojų tai galėtų tapti realia alternatyva automobiliui“, – mano ekspertas.

Viena galimybių galėtų būti ir atskiromis trasomis važiuojantis bėginis transportas.

2025 metų rudenį atlikta nacionalinė mokyklinio amžiaus vaikų judumo apklausa „Rankos aukštyn“, kurią parengė Higienos instituto Profesinės ir aplinkos sveikatos centro Aplinkos sveikatos skyrius.

Joje dalyvavo daugiau kaip 8 tūkst. 5–12 klasių mokinių: 37 proc. jų į mokyklą buvo atvežami automobiliu, 32 proc. eidavo pėsčiomis, 18,5 proc. naudojosi viešuoju transportu, o 3,4 proc. važiuodavo dviračiu.

Kai darželiai ir mokyklos nėra lengvai pasiekiami pėsčiomis ar viešuoju transportu, šeimos dažniau renkasi automobilį.

Tai ypač aktualu periferiniuose regionuose, kur pėsčiųjų ir viešojo transporto infrastruktūra ne visada pritaikyta kelionėms su mažais vaikais. Ugdymo įstaigos pasiekiamumas tampa ne tik susisiekimo, bet ir šeimos laiko bei darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo klausimu.

Upė nuo spūsčių neišgelbėjo: keleivių skaičiai gražūs, o miestas ir toliau sukaustytas (1)