I.Paleičikas spėja, kad Lietuvoje nebeliks automobilinių dujų

Degalinėse vis pasirodo naujais priedais pagerintas benzinas ir dyzelinas, bet į automobilines dujas didieji degalinių tinklai delsia investuoti.

Daugiau nuotraukų (1)

Ilona Staškutė

2014-04-29 18:13, atnaujinta 2018-02-14 10:57

„Lukoil Baltija“ generalinis direktorius Ivanas Paleičikas neslepia, kodėl taip vyksta – dujų paklausa be perstojo mažėja.

„Dujų suvartojimas gana ribotas. Lietuvoje taip, Latvijoje šiek tiek, o Estijoje ir Suomijoje niekas nevažinėja dujomis. Ir pasaulyje nelabai investuojama į dujų priedus. Dujos ir taip yra šalutinis naftos produktų gamybos produktas. Jų rinka paskutiniaisiais metais labai krito“, - tvirtino jis.

Tačiau, pašnekovo manymu, taip nutiko ne vien dėl lietuvių meilės dyzeliniams automobiliams, mat benzino pardavimai stabilizavosi.

Benziną renkasi daugiau, nei dujas

Tiesa, jie nė iš tolo neprimena buvusių ekonomikos pakilimo laikotarpiu 2007 metais, kai per metus visose Lietuvos degalinėse buvo parduodama 600 tūkst. tonų benzino. Dabar per metus vairuotojai nuperka tik apie 400 tūkst. tonų benzino, tačiau I.Paleičikas pastebėjo, kad šįmet rinka stabilizavosi ir ėmė augti.

„Žmonės pradėjo grįžti į benzininius automobilius, o duju suvartojimas ir toliau krenta. Po 5-10 metų automobilinės dujos gali visai išnykti iš Lietuvos rinkos“, - prognozavo pašnekovas.

Pasak jo, dyzelinių degalų rinka auga sparčiau ir ji veikia lyg verslo situacijos rodiklis, nes didelę dalį dyzelino nuperka juridiniai asmenys – krovinių vežėjai, ūkininkai ir kitos įmonės.

„Mums padeda tik šaltis. Kai temperatūra nukrenta iki -25, tada iš karto pasimato, kiek dyzelino perkama iš tikrųjų. Paklausa paauga apie apie 20 proc.“, - pastebėjo I.Paleičikas.

Ukrainos ir Rusijos konflikto nebijo

Pasak jo, paprastai paklausa visuose didžiuosiuose degalinių tinkluose svyruoja panašiai ir didelių šuolių nebūna. Pašnekovas užtikrino, kad „Lukoil“ Lietuvoje nepajuto ir Ukrainos-Rusijos konflikto atgarsių.

Rusijai ėmus veržtis į Ukrainą, pastarąją valstybę palaikantys aktyvistai ėmė raginti lietuvius nepirkti rusiškų prekių ir nesinaudoti rusiško verslo paslaugomis, įskaitant ir rusiškos kilmės degalinių tinklą.

Tačiau I.Paleičikas atskleidė, kad tik viena įmonė nutraukė sutartį su „Lukoil“, o bendras pirkėjų srautas nesumažėjo.

„Girdėjome raginimus. Mes privati įmonė, nedalyvaujame politinėse organizacijose. Galima sakyti, įmonė tarptautinė, akcijos parduodamos Londono biržoje. Rusijos vyriausybė nebeturi akcijų“, - tvirtino jis.

Sekite Lrytas.lt Auto naujienas Facebook'e.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.