Vairuotojai nori prabangių vokiškų automobilių, bet daug pinigų jiems įsigyti neturi, todėl perka 11–16 metų ar dar daugiau pavažinėtus BMW ir „Audi“, rodo antrojo šių metų ketvirčio Lietuvos automobilių rinkos rodikliai.
Vidutinė automobilio kaina šiuo metu nukritusi į seniai regėtas žemumas ir siekia 3,3 tūkst. eurų, o automobilių lietuviai balandžio–birželio mėnesiais nupirko dar daugiau nei per didžiausią pakilimą 2008-aisiais.
Tačiau perkami automobiliai vis labiau sensta – šeimoje renkasi verčiau turėti du ar net tris senesnius automobilius nei vieną naujesnį.
Nupirko daugiau nei 100 tūkst. automobilių
„Bendras automobilių sandorių skaičius per metus paaugo beveik 15 proc. – iki 115,9 tūkst. sandorių. Tokie rezultatai gali dar labiau sutvirtinti prognozes, kad šie metai bus sėkmingiausi nuo pat 2008-ųjų.
Labai tikėtina, kad metus užbaigsime su apčiuopiamai didesniu nei 400 tūkst. automobilių sandorių skaičiumi“, – padėtį komentavo autoplius.lt plėtros vadovas Matas Buzelis.
Remiantis valstybės įmonės „Regitra“ bei bendrovės „AutoTyrimai“ duomenimis, šalyje sparčiai augo ne tik naujų automobilių registracijų skaičius, bet ir vidinėje rinkoje įvykusių bei iš užsienio nuolatinei registracijai įvežtų transporto priemonių sandorių skaičiai.
Perka po antrą mašiną
Iš užsienio nuolatinei registracijai įvežtų transporto priemonių skačiaus augimas liudija, kad Lietuva ne be pagrindo vadinama automobilių verslo šalimi. Pasak M.Buzelio, šių metų balandžio–birželio mėnesiais šalyje buvo užfiksuotas net 22,5 proc. tokio tipo sandorių augimas.
„Per tris mėnesius į Lietuvą nuolatinei registracijai įvežta 39,1 tūkst. automobilių – beveik dvigubai daugiau nei į Latviją ir Estiją kartu sudėjus. Žinoma, Lietuvoje yra daugiau vairuotojų, tačiau 22,5 proc. augimas parodo, kad šeimos šalyje vis dažniau ne tik pasvarsto, bet ir įsigyja po antrą automobilį“, – komentavo M.Buzelis.
Automobilių rinkos ekspertas akcentavo ir dyzelinių transporto priemonių mažėjimo faktą. „Iš visų iš užsienio registracijai įvežtų automobilių maždaug trys iš keturių buvo dyzeliniai. Jų rinkos dalis per metus susitraukė 2,5 proc. punktais ir tai yra pozityvios naujienos, rodančios vakarietišką automobilių parko plėtros kryptį“, – tvirtino M.Buzelis.
Renkasi pigesnius
2016-ųjų balandžio–birželio mėnesiais vidutinė naudoto automobilio kaina siekė 3,7 tūkst. eurų, o šiemet ji susitraukė net 10,8 proc. ir, žiūrint chronologine tvarka, išliko stabili nuo pat metų pradžios.
„Vidutinė naudoto automobilio kaina labai gerai atspindi statistinio Lietuvos vairuotojo pasirinkimą. Šalyje ir toliau dominuoja 11–15 m. grupės automobiliai, o su kiekvienu ketvirčiu jų tik daugėja.
Nenuostabu, kad Lietuva vaidina Europos automobilių parko valytojo vaidmenį – būtent iš Vakarų atvežami pigesni automobiliai puikiai prigyja Lietuvos keliuose“, – komentavo M.Buzelis.
Puikus 2017-ųjų antrasis ketvirtis sudaro tvirtą pagrindą tikėti, kad šie metai bus sėkmingesni už rekordinius 2014-uosius, kada iš viso buvo sudaryta 392,9 tūkst. sandorių.
Naujų – taip pat daugiau
Naujų automobilių pardavimas antrąjį šių metų ketvirtį augo beveik penktadaliu – 18,4 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. M.Buzelis pastebi, kad šalyje ir toliau daugumą naujų transporto priemonių perka juridiniai asmenys – net 76,4 proc. iš visų naujų automobilių buvo nupirkti įmonių.
Tačiau specialistas pažymėjo, kad prieš metus šis skaičius siekė 79 proc., o didėjanti privačių pirkėjų dalis parodo, kad geros nuotaikos ne tik Lietuvos versle, bet ir tarp fizinių asmenų – vis daugiau gyventojų įperka naujus automobilius.
Tačiau kaimyninėje Latvijoje juridiniai asmenys nuperka 69,9 proc. iš visų naujų automobilių, o Estijoje – tik 62,1 proc. „Ne paslaptis, kad privačių pirkėjų dalis Lietuvoje kukliausia ir tai tiesiogiai priklauso nuo pragyvenimo lygio šalyje“, – pabrėžė jis.
Naujų automobilių sandorių statistikoje užfiksuotas rekordinis atotrūkis tarp benzininių ir dyzelinių variklių – pastarųjų nenaudai. Net 54,1 proc. (prieš metus – 49,1 proc.) iš visų naujų nupirktų automobilių šių metų antrąjį ketvirtį buvo su benzininiais varikliais.
Transporto priemonių su dyzeliniais motorais rinkos dalis susitraukė iki 5,4 proc. punkto iki 41,3 proc. ir tai yra rekordiškai mažas dyzelinių automobilių santykis. Nors ir Estijoje situacija keliais procentiniais punktais geresnė, Latvijoje naujų automobilių su benzininiais ir dyzeliniais varikliais skaičiai beveik identiški – atitinkamai 47,6 ir 47,3 proc.
