Nors pirmieji kalendoriaus mėnesiai, kaip įprasta, nėra transporto prekybos įkarštis, šių metų sausio–kovo mėnesiais šalyje įvyko daugiau sandorių nei bet kurių kitų metų pradžioje nuo 2008-ųjų.
Augo visų tipo sandorių skaičius
Per pirmąjį šių metų ketvirtį, portalo autoplius.lt duomenimis, šalyje įvyko net 103,1 tūkst. automobilių sandorių – 7 proc. daugiau nei 2017-ųjų pradžioje.
Anot portalo komunikacijos vadovo Mato Buzelio, lietuviai perka vis daugiau naujų bei naudotų transporto priemonių.
Tiek vidinėje rinkoje įvykusių sandorių, tiek iš užsienio pastoviai registracijai įvežtų automobilių pardavimų per metus paaugo atitinkamai 6,3 proc. (iki 62,6 tūkst. sandorių) bei 5,3 proc. (iki 33,3 tūkst. sandorių).
Tokie duomenys, pasak M.Buzelio, parodo, kad automobilių verslas Lietuvoje išgyvena puikius laikus – ir tai tęsiasi ne pirmą ketvirtį iš eilės.
Lietuviai ir toliau lieka ištikimi „Volkswagen Passat“, bet turi naują mėgstamiausią markę.
Naudojasi Europos prabanga
„Nors ir pagal įvykusius sandorius populiariausias naudotas automobilis šių metų pradžioje buvo „Volkswagen Passat“, kurių parduota beveik 2,4 tūkst., pastebėjome, kad daug progresyviau auga prestižinių automobilių pardavimai bei pasiūla.
Parduodamų transporto priemonių rinkoje pagal kiekį daugelį metų dominavo VW prekinis ženklas, tačiau visai neseniai juos į antrąją vietą išstūmė BMW“, – tvirtina M.Buzelis.
Daugiau nei 1,4 mln. automobilių turinčiame Lietuvos autoparke dėl to jokių rokiruočių greitai neįvyks.
Tačiau tokios aplinkybės tik įrodo, kad pirkėjai už tam tikrą pinigų sumą stengiasi įsigyti kuo geresnį automobilį – nebūtinai tą, kuris būtų ekonomiškesnis ar pigesnis eksploatuoti, bet ir tokį, kuris lėčiau nuvertėtų, būtų geidžiamesnis, patikimas bei, pageidautina, kuo geriau įrengtas.
Tai vairuotojams labai patogu - galingus bet senstelėjusius prabangių markių automobilius daugumoje Vakarų Europos šalių labai brangu išlaikyti, todėl tokie automobiliai stipriai nuvertėja ir tampa įperkami lietuviams, kurie iki šiol nemoka visiškai jokių automobilių mokesčių.
Pastaruoju metu ši nauda dar padidėjo ieškant dyzelinu varomo automobilio.
Šiuo metu Lietuva ir Estija yra vienintelės ES šalys, netaikančios automobiliams jokios formos taršos mokesčio (akcizas degalams yra taikomas visose valstybėse).
Tačiau dėl taršos reikalavimų automobilių mokestį lietuviams anksčiau ar vėliau vis tiek teks mokėti, o jį įvedus mūsų šalies vairuotojams už prabangius ir galingus modelius gali tekti mokėti itin brangiai.
Per metus pabrango
2018 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje buvo užfiksuota 3,6 tūkst. eurų vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina.
Ji, lyginant su paskutiniuoju praeitų metų ketvirčiu šiek tiek stabilizavosi – sumažėjo 100 eurų, tačiau per metus šotkelėjo 8,7 proc. arba 300 eurų.
M.Buzelio teigimu, vidutinė naudoto automobilio kaina nuo 2015-ųjų metų svyruoja 3,3 ir 3,8 tūkst. eurų intervale ir atspindi dažno vairuotojo biudžetą automobiliui įsigyti.
Dyzelinas negąsdina
Automobilių rinkos ekspertas priduria, kad nors iš Vakarų Europos vis dažniau atkeliauja atgarsiai apie naujus draudimus dyzeliniais degalais varomoms transporto priemonėms, Lietuvoje šis degalų tipas išlaiko labai tvirtą dominuojančią poziciją.
„Trys ketvirtadaliai iš visų iš užsienio pastoviai registracijai įvežamų automobilių yra dyzeliniai. Benzininiai sudaro tik penktadalį, o alternatyviais degalais varomos transporto priemonės – kiek daugiau nei 4 proc.“, – komentavo jis.
Tačiau M.Buzelis tikino, kad bent Baltijos šalių atžvilgiu į Lietuvą atkeliauja mažiausia dyzelinių automobilių proporcija. Estijoje net 4 iš 5 įvežtų automobilių yra dyzeliniai, o Latvijoje tokio tipo įvežamos transporto priemonės sudaro 85,6 proc. iš visų importuojamų automobilių.
Superka seniausius
Visgi, Estijos keliais rieda gerokai naujesni automobiliai.
„Lietuva ir toliau sėkmingai semia Vakaruose nebepageidaujamus automobilius – tokius, kurių gamybos metai papuola į 2003-2007 metų intervalą, o ridos neretai viršija 200 tūkst. kilometrų“, – tvirtina specialistas.
Net 45 proc. iš visų per 2018 metų pirmąjį ketvirtį iš užsienio įvežtų transporto priemonių buvo 11-15 metų senumo automobiliai.
Reeksportas pasiekė naujas aukštumas
Matas Buzelis teigia, kad iš pirmo žvilgsnio pirmasis šių metų ketvirtis buvo itin sėkmingas naujų transporto priemonių prekybininkams. „Per pirmuosius tris mėnesius Lietuvoje užregistruota 7,2 tūkst. naujų automobilių – šeštadaliu daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Tai – augančio verslo rezultatas. Net trys iš keturių automobilių nuperkama juridinių asmenų“, – tvirtina automobilių rinkos ekspertas M.Buzelis.
Tačiau specialistas įvardina ir galimą tokio reiškinio priežastį. Tai – naujų automobilių reeksportas. Didelis naujų automobilių pardavimų skaičius nebūtinai reiškia, kad visi prekybininkai išgyvena aukso amžių.
Daugiausiai naujų transporto priemonių pardavė itališkų prekinių ženklų atstovai, tačiau didžioji jų dalis buvo tradiciškai reeksportuota į kitas valstybes.
„Buvome įpratę prie nusistovėjusios reeksportuojamų transporto priemonių dalies. 2014-2016 metais buvo reeksprotuojama apie 17-18 procentų Lietuvoje užregistruotų naujų automobilių, tačiau ši dalis praeitų metų antroje pusėje ėmė smarkiai didėti.
Susumavę visus duomenis gavome netikėtą rezultatą – maždaug kas ketvirtas pernai metais parduotas naujas automobilis buvo reeksportuotas. Iš pernai užregistruotų 29 tūkst. automobilių net 24,9 proc. buvo parduota užsienio šalių vairuotojams“, – atskleidė jis.
Matas Buzelis teigia, kad tai gali būti ne trumpalaikis reiškinys ir reeksportas neturėtų staigiai stabilizuotis, ypač įvertinus tai, kad jis didėjo pakopa po pakopos.
„Toyota“ nukonkuravo ilgamečius varžovus „Volkswagen“
Naujų automobilių prekybos ringe jau kuris laikas tvyrojo įtempta „Toyota“ bei „Volkswagen“ markių dvikova, tačiau pirmąjį šių metų ketvirtį japoniškų automobilių atstovai nepaliko jokių vilčių tautos numylėtiniais vadinamiems vokiečiams.
Per pirmus tris mėnesius Lietuvoje parduota net 1114 naujų „Toyota“ modelių – ketvirtadaliu daugiau nei 2017-ųjų pirmąjį ketvirtį.
„Volkswagen“ pernykščius rezultatus pagerino daugiau nei 10 proc. ir metų pradžioje pardavė 868 vnt. naujų modelių.
Anot M.Buzelio, prognozes visiems 2018-iesiems metams daryti dar anksti.
„Pastaruoju metu girdime kalbas apie taršos mokesčių svarstymus. Taip būtų skatinama persėsti į švaresnes transporto priemones, tačiau pasiūlymas turi būti labai konkretus ir tenkinti skirtingus Lietuvos socialinius sluoksnius – pensinio amžiaus vairuotojų iš senų automobilių taip lengvai niekas neiškrapštys“, – tvirtina M.Buzelis.
