Vilniaus metro istorija – be pabaigos: idėja vėl pakibo ore

Po beveik poros metų Seimas vėl pradeda diskusijas dėl galimybės vystyti naują transporto priemonę Lietuvoje – metro.

Metro projekto autoriai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias šimtų milijonų eurų vertės užsienio investicijoms.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Metro projekto autoriai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias šimtų milijonų eurų vertės užsienio investicijoms.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Metro projekto autoriai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias šimtų milijonų eurų vertės užsienio investicijoms.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Metro projekto autoriai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias šimtų milijonų eurų vertės užsienio investicijoms.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Metro projekto autoriai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias šimtų milijonų eurų vertės užsienio investicijoms.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Metro projekto autoriai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias šimtų milijonų eurų vertės užsienio investicijoms.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Siūlomos metro trasos. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Siūlomos metro trasos. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Metro projekto autoriai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias šimtų milijonų eurų vertės užsienio investicijoms.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Metro projekto autoriai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias šimtų milijonų eurų vertės užsienio investicijoms.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Sep 30, 2018, 10:51 AM

Seimo Ekonomikos komitetas šią savaitę pritarė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektui. Komiteto narys konservatorius Jurgis Razma įsitikinęs, kad dėl metro Vilniuje būtinybės paskutinį žodį turėtų tarti miesto politikai.

„Manau, nenormalu, kai Seimas ima aktyviai piršti tą metro idėją Vilniui. Jeigu miesto politikai sakytų, kad svarsto metro reikalą, mano, kad jo reikia, bet pasigenda teisinės bazės, todėl prašo: mieli Seimo nariai, padarykite ją. Tai būtų viena situacija. Dabar negirdėjau nė mažiausio ženklo iš savivaldybės, kad nori to metro, bet jis jai peršamas“, – BNS kalbėjo J.Razma.

Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius sako, kad jeigu Seimas metro idėjai pritars, tai sudarys sąlygas privatiems investuotojams imtis metro statybų. Tačiau jis mano, jog jie pirmiausia skaičiuos, ar projektas bus ekonomiškai naudingas.

„Atidarys kelią privačioms investicijoms kurti šitą transporto sistemos rūšį už savo privačius pinigus (...). Pasiskaičiuos, kiek bilietukas kainuotų keleiviui važiuoti metro. Įvertins mūsų mokumą, (...) nes anksčiau buvo teigiama, kad metro apsimoka tada, kai mieste gyvena ne mažiau kaip milijonas gyventojų. Mes tokio miesto neturime. Nežinau, kas pasikeitė skaičiavimuose, bet į neatsiperkamą daiktą investuotojai neinvestuos. Mes sukuriame tik galimybę investuoti, o jie tegu skaičiuojasi“, – BNS aiškino Seimo narys.

Savivaldybė ir valstybė neprivalėtų investuoti į metro, bet turėtų tokią galimybę.

„Niekur nėra įpareigojimo valstybei ar savivaldybei investuoti savo ar Europos Sąjungos pinigus“, – sakė parlamentaras.

Metro projekto autoriai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias šimtų milijonų eurų vertės užsienio investicijoms. Seimas metro statybos idėją svarsto beveik dešimtmetį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.