Miesto visureigių bumas keičia vaizdą keliuose: naikina vidutinę klasę

Lietuviai neatsispiria pasaulinėms tendencijos ir vis dažniau perka didesnio pravažumo automobilius nepaisydami to, kad jų priežiūra ir išlaikymas kainuoja daugiau nei tradicinių sedanų, universalų ar hečbekų. 

Miesto visureigiai dėl papildomo aukščio turi pranašumą bekelėje ir aukštesnę sėdėseną.<br>M.Patašiaus nuotr.
Miesto visureigiai dėl papildomo aukščio turi pranašumą bekelėje ir aukštesnę sėdėseną.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt

Oct 15, 2018, 2:07 PM

LRT.lt pasidomėjo, kodėl tokie, iš pirmo žvilgsnio, ne patys racionaliausi automobiliai vis labiau vilioja mūsų šalies vairuotojus. 

Kalbant apie didesnio pravažumo automobilius dažniausiai naudojamos dvi sąvokos. Pirmoji – SUV (angl. Sport Utility Vechicle), išvertus į lietuvių kalbą skambėtų maždaug taip: sportinio naudojimo automobilis.   

Kodėl? Sunku įsivaizduoti, nes šiai klasei priskiriami automobiliai panašūs į visureigius, o ne, pavyzdžiui, į sportinius kupė.

Kitas apibrėžimas – crossover, kuris reiškia „tarpinį“, esmę atspindi kiek tiksliau. 

Visgi sunku neįžvelgti paradokso – keliai ir jų infrastruktūra gerėja, bet vairuotojai perka automobilius, kurie tinkamesni ten, kur kelias pravažiuojamas sunkiai. 

Renkasi dėl universalumo

Naujų ir naudotų automobilių rinkos ekspertas, „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis mano, kad didesnio pravažumo modelius pirkėjai renkasi dėl jų praktiškumo. 

Tokio tipo automobiliuose suderinamos geriausios tradicinių modelių ir visureigių savybės.

„Iš esmės dėl visko kaltas vairuotojų racionalumas arba noras už turimą pinigų sumą įsigyti kuo geriau subalansuotą kompromisą. 

Vairuotojai šiais laikais nori tokio automobilio, kuris tiktų kiekvienai gyvenimo situacijai – būtų talpus, saugus, ekonomiškas, turėtų aukštesnę sėdėjimo poziciją ir panašiai.

Miesto visureigiai siūlo tikrai gerą kompromisą, nes ilgiu bei pločiu nedaug skiriasi nuo hečbekų, o dėl papildomo aukščio turi kad ir minimalų, bet pranašumą bekelėje ir aukštesnę sėdėseną“, – sako M. Buzelis.

Per metus kartais ir šimtą įvairiausių automobilių išmėginantis televizijos laidos „Autopilotas“ vedėjas Ramūnas Fetingis sutinka, kad didesnio pravažumo automobiliai gali papirkti tuo, kad į juos lengviau įsėsti ir iš jų išlipti, o dėl aukštesnės sėdėjimo pozicijos užtikrinamas geresnis matomumas.

Prie viso to galima pridėti ir tai, kad didesnio pravažumo automobiliai atlaidesni kliūtims, pavyzdžiui, miestų gatvėse.

„Aukštesni ratai, didesnio profilio padangos, aukštesnė prošvaisa – visa tai įgalina jaustis visagaliu. 

Tada mieste per daug nekreipi dėmesio į šaligatvių bortelius ir iš principo tai reiškia, kad tau nereikia vairuoti itin atidžiai, nes kliūtis, su kuriomis susiduriama mieste, galima įveikti be didesnio vargo“, – mano R. Fetingis.

Nepagalvoja apie trūkumus

Tačiau didesnio pravažumo automobiliai turi ir trūkumų, ypač, jei kalbėtume apie ekonominius aspektus.

„Žmonės nesusimąsto, kad jie priešais save stumia plytą, nes tokių automobilių oro pasipriešinimas yra gerokai didesnis. 

Taip pat dėl didelių ratų padidėja ir riedėjimo pasipriešinimas, Visureigiai yra sunkesni ir dėl visų šių priežasčių jie suvartoja daugiau degalų nei tradiciniai modeliai.

Tačiau visa tai vairuotojai aukoja, nes pliusai atsveria šiuos minusus. Rinka tai kuo puikiausiai įrodo. Dabar niekam neįdomu, kad su paprastu hečbeku gali važiuoti kur kas ekonomiškiau“, – LRT.lt komentuoja R. Fetingis.

Pašnekovas dėmesį atkreipia ir į tai, kad didesnio pravažumo automobiliai yra ne tik brangesni už analogiško dydžio universalus, sedanus ar hečbekus, bet daugiau išleidžia ir jų išlaikymui.

Pavyzdžiui, jiems montuojamos didesnės padangos yra brangesnės. Brangiau visureigių vairuotojams tenka mokėti ir už draudimą.

Reaguoja į pokyčius

Kaip pastebi M. Buzelis, prieš dešimtmetį sprogęs didesnio pravažumo modelių burbulas taikytis prie rinkos poreikių verčia net ir tuos gamintojus, kurie iki šiol buvo žinomi dėl visai kitokios specifikos automobilių.

„Tikriausiai niekas nebūtų pagalvojęs, kad tokie prekiniai ženklai, kaip „Lamborghini“, „Bentley“ ar „Rolls-Royce“ masiškai gamins padidinto pravažumo automobilius. 

Bet visi puikiai žino „Porsche“ praktiką – pradėję gaminti „Cayenne“ vokiečiai akimirksniu padvigubino savo pardavimus.

Tokiems prabangiems prekinių ženklams visureigiai yra labai saugi finansinė garantija. Net „Ferrari“ ir „Bugatti“ svarsto apie visureigių gamybą“, – pastebi M. Buzelis.

Jis priduria, kad šiuo metu gamintojai stengiasi užpildyti net pačią menkiausių didesnio pravažumo automobilių rinkos nišą. 

Todėl kuriami, pavyzdžiui, kupė kėbulą turintys modeliai ar aukštesnę prošvaisą turintys maži miesto automobiliai.

Kitą tendenciją pastebi R. Fetingis. 

Žinovas teigia, kad dėl ant bangos esančių didesnio pravažumo automobilių stipriai kenčia iki tol populiarumo viršūnėse buvę tokie modeliai kaip „Volkswagen Passat“, „Ford Mondeo“ ar „Toyota Avensis“.

Visureigiai naikina vidutinę klasę. Europoje šių modelių pardavimai mažėja dešimtimis procentų, o buvę jų pirkėjai persėda būtent į didesnio pravažumo automobilius. 

Iš esmės vieninteliai tradicinių modelių pirkėjai yra įmonės, nes padidinto pravažumo modeliai nepatrauklūs dėl ekonominių sumetimų, bet net ir jos po truputį keičia požiūrį“, – įžvelgia R. Fetingis.

Keičia automobilių rinką

Naujų automobilių pardavimai ilgainiui daro įtaką ir naudotų automobilių rinkai. 

M. Buzelis pateikia statistiką, kurioje galima pastebėti, kad didesnio pravažumo modeliai užima vis tvirtesnes pozicijas ir šioje rinkos dalyje. „2013-aisiais maždaug kas dešimtas parduodamas naudotas automobilis buvo visureigis.   

Praėjus vos pusei dešimtmečio situacija pasikeitė labai smarkiai. Dabar maždaug kas penktas Lietuvoje parduodamas naudotas automobilis yra visureigis.

Nors universalai užima populiariausio kėbulo tipo poziciją, iš visų parduodamų automobilių maždaug 23 proc. yra universalai. 21 proc. – sedanai. 

Tuo metu visureigiai ir hečbekai dalinasi 3–4 pozicijas ir užima po 19 proc. parduodamų naudotų automobilių rinkos.

Matydami tokią dinamiką galime daryti prielaidą, kad jau po penkerių metų visureigiai turėtų būti populiaresni už bet kokio kito kėbulo tipo automobilius tarp naudotų transporto priemonių“, – LRT.lt teigia M. Buzelis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.