Vairuotojams – liūdnas pasirinkimas: naudotų automobilių kainos reiškia tik viena

Pirmasis 2018-ųjų pusmetis Lietuvos automobilių rinkai buvo labai sėkmingas – stabiliai augo visų tipų sandorių skaičius. Tačiau atidžiau pažiūrėjus, ką ir už kiek vairuotojai perka, džiaugtis nelabai yra dėl ko.

Lietuviai priversti pirkti gerokai pabrangusius ir pasenusius automobilius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuviai priversti pirkti gerokai pabrangusius ir pasenusius automobilius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuviai priversti pirkti gerokai pabrangusius ir pasenusius automobilius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuviai priversti pirkti gerokai pabrangusius ir pasenusius automobilius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuviai priversti pirkti gerokai pabrangusius ir pasenusius automobilius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuviai priversti pirkti gerokai pabrangusius ir pasenusius automobilius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuviai priversti pirkti gerokai pabrangusius ir pasenusius automobilius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuviai priversti pirkti gerokai pabrangusius ir pasenusius automobilius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuviai priversti pirkti gerokai pabrangusius ir pasenusius automobilius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuviai priversti pirkti gerokai pabrangusius ir pasenusius automobilius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuviai priversti pirkti gerokai pabrangusius ir pasenusius automobilius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuviai priversti pirkti gerokai pabrangusius ir pasenusius automobilius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Oct 25, 2018, 2:14 PM, atnaujinta Oct 25, 2018, 4:12 PM

Per 2018-ųjų liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, „Regitros“ ir autoplius.lt duomenimis, Lietuvoje įvyko 122,6 tūkst. lengvųjų automobilių sandorių – beveik 6 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Iš jų daugiausia, 69,3 tūkst. automobilių, Lietuvoje jau buvo anksčiau registruoti. Dar 44,2 tūkst. naudotų automobilių mūsų šalyje įregistruota pirmą kartą, o 9,1 tūkst. sudarė nauji automobiliai. Tiesa, apie 3 tūkst. jų iškeliavo kaip reeksportas.

Naujų automobilių rinka vasarą šoko į aukštumas, o rugsėjį ją gerokai sustabdė naujas taršos skaičiavimo būdas WLPT, tačiau net 30 proc. automobilių buvo reeksportuoti.

Naudotus automobilius lietuviai perka vis senesnius, bet moka už juos gerokai brangiau, nei pernai kainavo naujesni automobiliai.

Ir sensta, ir brangsta

Skaičiuojant realias per ketvirtį parduotų automobilių kainas, lietuviai vidutiniškai už automobilį mokėjo 3,8 tūkst. eurų, o tai yra net 500 eurų daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Tačiau tai nereiškia, kad tautiečiai galėjo sau leisti geresnius automobilius.

Priešingai, vairuotojai pirko daugiau senesnių modelių, nes naujesnių kainos kilo dar labiau.

Dauguma, net 46,7 proc., nupirktų automobilių buvo 11–15 metų, o šių automobilių dalis, palyginti su pernai, padidėjo 2,5 proc. Naujesnių, 6–10 metų, automobilių dalis sumažėjo beveik 2 proc. iki 23,7 proc.

Iš viso Lietuvoje per ketvirtį vairuotojai nupirko automobilių už 618 mln. eurų – tai yra beveik penktadaliu daugiau nei 2017 metais, bet automobilių parkas taip ir neatjaunėjo. 

Kaip pastebėjo autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis, automobilių brangimas gali būti susijęs su atsivėrusia Kazachstano rinka. Kol kas pirkėjų iš šios šalies Lietuvoje pastebimai dar nepagausėjo, bet gali būti, kad vairuotojai ir verslininkai tikisi jų sulaukti ir bando uždirbti keldami kainas.

„Vokiečių“ srautas

Vidinėje Lietuvos rinkoje tarp jau šalyje registruotų naudotų transporto priemonių pastebimas kuklus – vos 0,5 proc. – sandorių sumažėjimas. Pasak M.Buzelio, vis didesnė dalis vairuotojų labiau pasitiki iš Vakarų Europos įvežamų automobilių kokybe ir būtent didėjantis naudotų transporto priemonių importas su kaupu amortizuoja vidinės rinkos sulėtėjimą.

„Importuojamų automobilių rinka sėkmingai auga nuo 2016 metų. Per trečiąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą nuolatinei registracijai buvo įvežta 44,2 tūkst. naudotų automobilių – aštuntadaliu, arba 12,5 proc., daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu“, – tvirtina M.Buzelis.

Dauguma jų – 11–15 metų „Volkswagen“, BMW arba „Audi“. Negana to, į šalį ir toliau plūsta dyzeliniais degalais varomi naudoti automobiliai – tokių šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais buvo trys ketvirtadaliai.

M.Buzelis teigia, kad taršos mokesčio neturinčioje Lietuvoje nėra jokios senų ir, svarbiausia, teršiančių automobilių kontrolės. „Jeigu valstybė apmokestintų bent 10 proc. labiausiai teršiančių automobilių, surinktos lėšos galėtų būti panaudotos naujų elektromobilių ar įkraunamų hibridų subsidijavimui. 

Tai padėtų sumažinti oro taršą ir į elektromobilius leistų pažiūrėti ne tik kaip į prabangos prekes. Pavyzdžiui, 5 tūkstančių eurų lengvata tikrai paskatintų elektromobilių pardavimą“, – tvirtino jis.

Anot automobilių rinkos eksperto, tokia sistema būtų daug efektyvesnė nei PVM mokesčio lengvata, apie kurią pastaruoju metu taip pat garsiai kalbėta. Negana to, valstybei tai praktiškai nekainuotų. „Švaresni automobiliai turi būti subsidijuojami ne visų mokesčių mokėtojų, o daugiau teršiančių vartotojų sąskaita“, – dėstė jis. 

„Toyota“ stipriai aplenkė „Volkswagen“

Naujų automobilių rinkoje taip pat vyksta tam tikrų pokyčių. „Nors liepos ir rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje buvo parduota net 40 proc. daugiau naujų lengvųjų automobilių nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, rudens pradžios rezultatai verčia sunerimti. Rugsėjį naujų transporto priemonių pardavimas sumenko maždaug 11 proc.“, – tvirtino M.Buzelis.

Naujų automobilių rinką labiausiai sulėtino nuo rugsėjo 1 dienos įsigaliojusi nauja WLTP taršos emisijų matavimo sistema. Gamintojai naujų automobilių taršą nuo šio rudens privalo išmatuoti realiomis sąlygomis. Iki šiol tai buvo daroma laboratorijose ir fiksuojami duomenys pernelyg smarkiai skyrėsi nuo realių. 

Tačiau Lietuvos vairuotojams tai neturėtų būti didelė kliūtis – WLTP taršos emisijų metodika labiau paveiks tų valstybių rinkas, kuriose vairuotojų pasirinkimo laisvę jau riboja taršos mokesčiai arba yra labai didelė transporto priemonės draudimo kainos priklausomybė nuo išmetamų teršalų kiekio.

M.Buzelis pastebėjo, kad naujų automobilių rinkoje pastebimos ir kitos – augančio reeksporto – tendencijos. Per pirmąjį 2018 metų pusmetį iš 17,9 tūkst. naujų automobilių net 4,7 tūkst. vnt. buvo reeksportuota. „Reeksporto augimą puikiai atspindi faktas, kad per pusę metų iš Lietuvos buvo išvežta daugiau naujų automobilių nei per visus 2016 metus“, – pažymėjo jis.

Naujų automobilių rinkoje pirmenybę be masiškai reeksportuojamų „Fiat“ modelių vairuotojai skyrė „Toyota“ prekių ženklui. Per trečiąjį šių metų ketvirtį parduota net 1262 vnt. šios markės automobilių – beveik 50 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Šio prekių ženklo persvara prieš „Volkswagen“ išaugo iki 477 automobilių, arba, kaip pastebi M.Buzelis, siekia tiek transporto priemonių, kiek „Nissan“ pardavė per tris mėnesius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.