Elektromobilių era pasaulyje aušta nevienodai: kodėl Lietuvoje jie – egzotika?

Lietuvos valdžiai pastaruoju metu jau darosi neramu dėl taršos mažinimo įsipareigojimų, nes jų neįvykdžius gali grėsti labai didelės baudos. Todėl vis dažniau užsimenama apie mokestį, kuris atgrasytų tautiečius pirkti senus dyzelinius automobilius.

Didžiausi elektromobilių plėtros Lietuvoje stabdžiai – lengvatų trūkumas ir pernelyg menkas įkrovimo stotelių tinklas.<br> T. Bauro nuotr.
Didžiausi elektromobilių plėtros Lietuvoje stabdžiai – lengvatų trūkumas ir pernelyg menkas įkrovimo stotelių tinklas.<br> T. Bauro nuotr.
Didžiausi elektromobilių plėtros Lietuvoje stabdžiai – lengvatų trūkumas ir pernelyg menkas įkrovimo stotelių tinklas.<br>LR archyvo nuotr.
Didžiausi elektromobilių plėtros Lietuvoje stabdžiai – lengvatų trūkumas ir pernelyg menkas įkrovimo stotelių tinklas.<br>LR archyvo nuotr.
Šį mėnesį JAV kompanija „Harley-Davidson“ pristatė pirmąjį savo elektrinį motociklą.<br> Gamintojo nuotr.
Šį mėnesį JAV kompanija „Harley-Davidson“ pristatė pirmąjį savo elektrinį motociklą.<br> Gamintojo nuotr.
Elektromobilių proveržio simboliu tapusi „Tesla“ susidūrė su nemenkomis bėdomis – šiais metais E.Musko įkurta kompanija paprasčiausiai nespėdavo vykdyti užsakymų.<br> Gamintojo nuotr.
Elektromobilių proveržio simboliu tapusi „Tesla“ susidūrė su nemenkomis bėdomis – šiais metais E.Musko įkurta kompanija paprasčiausiai nespėdavo vykdyti užsakymų.<br> Gamintojo nuotr.
 Osle (Norvegija) kraunamas „Tesla Model S“ eletkromobilis.<br> Svenska Daglabet/Scanpix nuotr.
 Osle (Norvegija) kraunamas „Tesla Model S“ eletkromobilis.<br> Svenska Daglabet/Scanpix nuotr.
 „Volkswagen“ ruošia naują I.D. elektromobilių gamą.<br> Gamintojo nuotr.
 „Volkswagen“ ruošia naują I.D. elektromobilių gamą.<br> Gamintojo nuotr.
Elektromobilių gamyba vis labiau koncentruojasi Kinijoje.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Elektromobilių gamyba vis labiau koncentruojasi Kinijoje.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Dec 13, 2018, 6:33 AM

Tuo pat metu niekas nekalba apie tai, kokiomis priemonėmis reikėtų skatinti perėjimą prie ateities transporto – elektromobilių.

„Regitros“ oficialiai skelbiamais duomenimis, lapkričio 1 dieną šalyje buvo registruota 913 lengvųjų nekomercinės paskirties automobilių, kurie varomi elektra.

Įvertinus tai, kad visą technikos parką sudarė 1,45 mln. transporto priemonių, šis skaičius yra juokingai mažas.

Įkvepia norvegų pavyzdys

Galima palyginti su ne tokiomis tolimomis valstybėmis. Antai šių metų rugsėjo mėnesį Norvegijoje buvo daugiau nei 180 tūkst. elektromobilių, įskaitant elektrinius keleivinius mikroautobusus.

Bendru skaičiumi ši šalis nusileidžia tikrai JAV, Kinijai ir Japonijai, tačiau skaičiuojant tūkstančiui gyventojų yra nepralenkiama.

Priežastis paprasta – Norvegijoje elektromobilių įsigijimą aktyviai skatina šalies valdžia.

Tokios transporto priemonės čia išties gali būti laikomos ekologiškomis, nes didžioji dalis energijos pagaminama hidroelektrinėse.

Skatinimo priemonės šioje šalyje buvo itin svarios. Elektromobilių pirkėjams nereikėjo mokėti vienkartinio įsigijimo mokesčio, kuris įprastiems automobiliams yra didžiulis ir siekia iki 100 proc.

Taip pat elektromobilius perkantys norvegai nemoka ir 25 proc. įprastoms transporto priemonėms taikomo pridėtinės vertės mokesčio.

Skirtumas – milžiniškas

Dėl pastarosios išimties taikymo kilo abejonių – Norvegijos valdžios atstovai nebuvo tikri, ar nepažeidžia Europos ekonominės erdvės taisyklių.

Visiems palengvėjo, kai buvo gautas atsakymas, kad tai neprieštarauja reguliavimui, nes taip elgiamasi siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

Po mokesčių lengvatų Norvegijoje naujo elektrinio „Nissan Leaf“ įsigijimo kaina tapo maždaug tokia pat kaip ir benzininio „Volkswagen Golf“.

Lietuvoje šių dviejų pirkinių kainų skirtumas siekia 19 tūkst. eurų elektromobilio nenaudai.

Elektromobilius vairuojantys norvegai taip pat moka tik pusę metinio kelių mokesčio, nors iki šių metų pradžios buvo visiškai nuo jo atleisti.

Be to, jiems nereikia krapštyti kronų apmokestintuose keliuose ir keltuose.

Norvegijos didmiesčiuose elektromobiliams irgi leidžiama važiuoti viešajam transportui skirtomis juostomis, nors dėl didžiulio jų skaičiaus Osle įvedami apribojimai piko valandomis.

Stovėjimo vietų apmokestinimas buvo patikėtas savivaldos atstovams.

Pastaraisiais metais elektromobiliai kai kuriuose miestuose jau netenka savo privilegijų – už parkavimą centre vairuotojams jau tenka mokėti.

Itin trūksta paskatinimo

Elektromobilių entuziastas ir tinklaraščio „100 procentų elektrinis“ autorius Dainius Jakas pasakojo, kad panašios skatinimo priemonės įsigyti elektromobilių taikomos ir kitose šalyse.

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje valstybė skiria dotacijas gamintojams ir jų atstovams, todėl pirkėjai naują elektromobilį gali įsigyti 35 proc. pigiau, tačiau padengiama suma negali viršyti 3500 svarų (4 tūkst. eurų).

JAV elektromobilių pirkėjai iki 7 tūkst. dolerių (6,2 tūkst. eurų) atgauti gali deklaruodami pajamas.

Kinijoje, priklausomai nuo regiono ir vietinės valdžios politikos, dotacija naujam elektromobiliui įsigyti gali siekti net 50 proc. jo kainos.

Neatsitiktinai šioje šalyje pastaraisiais metais kilo tikras elektromobilių bumas.

D.Jakas pastebėjo, kad Lietuvoje niekas net nekalba apie tai, ką būtų galima padaryti, kad eilinis vartotojas galėtų pigiau įsigyti elektromobilį.

Stinga įkrovimo stotelių

Tačiau yra ir daugiau bėdų. Didžiausią įkrovimo stotelių tinklą šalyje valdo Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuri, anot pašnekovo, šioje srityje neturi patirties ir todėl priima klaidingus sprendimus.

„Pavyzdžiui, elektromobilius leidžiama įkrauti nemokamai. Tai anaiptol neskatina verslininkų investuoti į šią sritį, nes su nemokamomis valstybinėmis stotelėmis konkuruoti sunku“, – komentavo jis.

Tiesa, jau juntamas ir proveržis.

Antai Energetikos ministerijai ir Vokietijos kompanijai „Danpower“ nusprendus taikiai išspręsti tarpusavio teisinius ginčus, taikos sutartyje patvirtintas ir vokiečių ketinimas investuoti į 100 elektromobilių krovos stotelių tinklą Lietuvoje.

„Danpower“ finansų direktoriaus Burkhardo Vogelio teigimu, tokia investicija paskatintų Lietuvos gyventojus ir verslą įsigyti ir naudoti daugiau elektromobilių, kurie rinkoje vis dar yra brangesni nei įprasti.

Kompanija šiuo metu Vokietijoje eksploatuoja per 70 elektromobilių stotelių. Dar 50 bus įrengta vien šiemet, o iki 2020 metų jų turėtų padaugėti iki 600.

„Padėtis tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje ar kitose šalyse gana panaši – verslas, institucijos ir žmonės vengia įsigyti elektra varomų automobilių. Viena svarbiausių to priežasčių – krovos stotelių trūkumas“, – aiškino B.Vogelis.

Nesugeba prižiūrėti

Dabartinėse Kelių direkcijos įrengtose stotelėse greituoju įkrovimu vienu metu gali naudotis tik vienas automobilis.

Kitiems tuo metu tenka laukti eilėje. D.Jakas atkreipė dėmesį į Latviją, kurioje per vieną vasarą atsirado net 70 naujų įkrovimo stotelių.

Tiesa, norint pasinaudoti jomis būtina registracija, o įkrovimas mokamas, tačiau kaina nedidelė – 15 centų už minutę.

„Susisiekimo ministerijos ir Kelių direkcijos pastangas latviai vienu sprendimu viršijo penkeriems metams į priekį“, – apgailestavo D.Jakas.

Pašnekovas taip pat užsiminė, kad Kelių direkcijai kyla sunkumų prižiūrint įrangą. Anot jo, magistralės Vilnius–Kaunas atkarpoje prie Vievio esanti stotelė iš esmės neveikia, nes sugedęs valdymo ekranas.

„Dar gegužę turėjo įvykti naujo ekrano pirkimo konkursas, bet jį turbūt kažkas eilinį kartą apskundė, ir viskas nusitęsė.

Dabar žadama, kad artimiausiu metu viskas bus sutvarkyta, bet per tą laiką sugedo Elektrėnuose esanti stotelė, o jos remontas gali kainuoti tiek pat, kiek atsieitų įrengti naują“, – kalbėjo D.Jakas.

Mato dvi išeitis

Pašnekovas pažymėjo, kad šiuo metu kelionė populiariausiu šalyje tarpmiestiniu maršrutu Vilnius–Kaunas elektromobiliu yra labai rizikinga. Anot jo, dauguma senesnių modelių jos tiesiog neįveiks.

„Jei tų stotelių būtų daug, nekiltų jokių problemų – neveikia viena, galėtum važiuoti prie kitos.

Pagal dabartinę situaciją atstumai tokie, kad praleidęs vieną iki kitos nenuvažiuosi, todėl kiekvienos stotelės gedimas yra kritinis“, – teigė D.Jakas.

Anot jo, išeitys iš šios situacijos yra dvi: Susisiekimo ministerija turi sudaryti sąlygas to imtis verslininkams, kurie atsižvelgtų į vartotojų poreikius, arba pati galėtų labiau imtis iniciatyvos, o ne pasitenkinti vien tuo, kad įkrovimo stotelių apskritai yra.

Tačiau prisimindamas praėjusių metų pabaigoje vykusio transporto ir logistikos forumo metu ministro Roko Masiulio išsakytą poziciją D.Jakas nebuvo nusiteikęs optimistiškai.

Susisiekimo ministras tuomet pareiškė, kad apie vartotojų skatinimą rinktis ekologiškesnį transportą bus galvojama, jei iki 2025 metų nebus pasiekta proveržio gerinant taršos rodiklius.

Elektromobilių entuziastas stebėjosi, kad ministras tikisi, jog pokyčiai įvyks savaime.

Įsitraukė ir lietuviai

Vis dėlto perėjimas prie elektra varomų transporto priemonių yra neišvengiamas.

Tai taikoma ne tik lengviesiems automobiliams – daugelyje pasaulio miestų jau kursuoja elektra varomi autobusai.

Šįmet pavasarį Tauragė paskelbė, kad ir čia pradės važinėti trys elektriniai autobusai.

Tiesa, nelietuviški, nors toks kuriamas ir bandomas ir mūsų šalyje. Tuo užsiima Klaipėdoje įsikūrusi bendrovė „Vėjo spektras“, kuri sukonstravo pirmąjį lietuvišką elektra varomą autobusą „Dancer“.

Elektros baterijos jau montuojamos ir į vilkikus.

Antai „Tesla“ dar prieš metus pristatė nuo 120 tūkst. eurų kainuojantį sunkvežimį, kuris įkrautas gali nuvažiuoti iki 500 kilometrų.

O šį mėnesį JAV kompanija „Harley-Davidson“ į Europą atgabeno pirmąjį savo elektrinį motociklą „LiveWire“.

Rinkos laukia permainos

Pasaulyje kylanti elektromobilių banga gali apskritai perskirstyti visą transporto priemonių gamybos rinką.

Europos automobilių gamintojai ilgą laiką diktavo naujausių technologijų madas, tačiau pastaraisiais metais ima prarasti pranašumą konkurencinėje kovoje, kuri gali nulemti visos transporto industrijos ateitį.

Verslo naujienų apžvalgininkai skelbia, kad varomąja jėga elektromobilių baterijų versle tapo Kinija, o mūsų žemyne įsikūrusiems didiesiems koncernams pasivyti atitrūkusių konkurentų gali ir nepavykti.

Energetikos rinkos analitikas Simone’as Tagliapietra įspėjo, kad Europos kompanijoms netolimoje ateityje gali tekti perkelti automobilių gamybą į Kiniją.

Regionai, kuriuose šiuo metu įsikūrusios didžiausios „Volkswagen“, BMW, „Mercedes-Benz“ ar „Renault“ gamyklos, tai pajustų itin stipriai.

Elektromobilių gamybos perkėlimas į Kiniją yra logiškas turint galvoje, kad šios šalies rinka yra didžiausia pasaulyje.

Tokiu būdu prekybininkams pavyktų išvengti didelių importo mokesčių.

Pritraukia investicijas

Kitas svarbus privalumas – Kinijoje įsikūrusios gamyklos būtų arčiau akumuliatorių baterijų tiekėjų. Baterijoms tenka apie 40 proc. elektromobilio kainos, todėl tai labai svarbus veiksnys.

Konsultacijų kompanijos „Wood Mackenzie“ duomenimis, maždaug du trečdaliai elektromobiliuose daugiausia naudojamų ličio jonų baterijų gamybos pajėgumų yra sutelkta būtent Kinijoje.

Europos įmonės užima vos 1 proc. rinkos.

Kinija yra didžiausia elektromobilių rinka – čia parduodama maždaug pusė visų pasaulyje pagaminamų elektrinių transporto priemonių.

Tai žinodamos tarptautinės kompanijos būtent į šią šalį nukreipia didžiausias investicijas.

„Volkswagen“ paskelbė, kad į elektromobilių gamybą investuos 11 mlrd. eurų. JAV gamintojas „Tesla“ jau stato gamyklą Šanchajuje ir planuoja per metus surinkti 500 tūkst. automobilių.

Veiklos apimtį vis didinančios europietiškos elektromobilių baterijų kompanijos plečiasi ta pačia kryptimi.

Nyderlanduose verslą įregistravusi įmonė „Lithium Werks“ jau turi dvi gamyklas Kinijoje, o už 1,6 mlrd. eurų ruošiasi statyti dar vieną.

Kinai susigriebia medžiagas

Europos Komisija įspėjo gamintojus, kad nesustiprinę pozicijų elektromobilių baterijų sektoriuje jie rizikuoja prarasti įtaką, kurią ilgą laiką turėjo tiekėjams.

Padėtis nėra visiškai beviltiška – antai švedų baterijų gamintojas „Northvolt“, kurį įkūrė buvę „Tesla“ valdybos nariai, pažadėjo pastatyti didžiausią Europoje ličio jonų baterijų gamyklą.

Tačiau analitikai įspėjo, kad ši kompanija jau susidūrė su finansavimo problemomis.

Europos pažangą šioje srityje gali sustabdyti ir dar viena kliūtis.

Kinijos kompanijos per pastaruosius metus užsitikrino baterijų gamyboje naudojamų svarbiausių medžiagų, tokių kaip litis ar kobaltas, tiekimą.

Tuo metu europiečiams tektų tiktai likučiai, o kainos nebus palankios.

Kainos kol kas kandžiojasi

Vienas didžiausių stabdžių elektromobilių rinkos daliai augti yra didelė šių transporto priemonių kaina.

Antai naujas elektrinis „Nissan Leaf“ Lietuvoje atsieina nuo 33,9 tūkst. eurų, tuo metu panašios klasės dyzelinu varomo „Volkswagen Golf“ kaina prasideda nuo 17 tūkst. eurų.

Elektromobilių simboliu jau spėjo tapti JAV verslininko Elono Musko sukurta „Tesla“.

Tačiau šios kompanijos gaminamų mašinų kainos irgi kandžiojasi: „Model S“ kainuoja nuo 76 tūkst. eurų, „Model 3“ – perpus pigiau, tačiau neskaitant atskirose šalyse taikomų skirtingų mokesčių.

Į dyzelino taršos skandalą įklimpęs Vokietijos gamintojas „Volkswagen“ neseniai užsiminė, kad jau po keleto metų jo elektromobiliai bus perpus pigesni nei „Tesla“.

Vokiečiai planuoja iki 2025 metų rinkai pristatyti daugiau nei 30 elektrinių automobilių modelių.

Jie bus gaminami naujos modulinės MEB platformos, kuri buvo sukurta jau mąstant apie baterijas ir elektrinius variklius, pagrindu.

Platforma bus pritaikoma plačiam modelių spektrui – nuo kompaktinių automobilių iki visureigių ir furgonų.

Skelbiama, kad dėl naujos kartos baterijų „Volkswagen“ elektromobilių veikimo nuotolis, įkrovus vieną kartą, sieks nuo 350 iki 550 kilometrų. Įkrauti 80 proc. truks 30 minučių, o tiek energijos užteks nuvažiuoti 400 kilometrų.

Vokiečiai tvirtina, kad naujieji elektriniai modeliai kainuos tiek, kiek tos pačios klasės analogai su dyzeliniais varikliais.

Pirmasis naujos kartos elektromobilis bus vidutinio dydžio hečbekas. „e-Golf“ naujos kartos atitikmuo, neoficialiais duomenimis, Europoje kainuos mažiau nei 28 tūkst. eurų.

Pirmieji naujos kartos modeliai bus pristatyti kitą vasarą, o rinkoje pasirodys 2020 metų pradžioje.

Gamintojo atstovai Estijoje taip pat patvirtino, kad pradėjus serijinę gamybą elektrinis mikroautobusas bus ne brangesnis už dyzelinį „Multivan“.

Draudimų senienoms vis daugiau

Lietuvoje kol kas neužsimenama ir apie automobilių keliamos taršos ribojimus. Daugelis Europos valstybių jau pradėjo drausti senesnėmis mašinomis vykti, pavyzdžiui, į kai kurių miestų centrus.

Kartu su įvairiomis nuolaidomis tai irgi skatina vairuotojus persėsti į elektromobilius.

Bene didžiausi mūšiai dėl švaresnio oro buvo kilę Vokietijoje, kol galiausiai šios šalies Aukščiausiasis administracinis teismas šių metų pradžioje paskelbė, kad savivaldybės gali riboti labiausiai teršiančių automobilių eismą atitinkamose vietovėse.

Jau nuo birželio Hamburgas uždraudė pagrindinėse dviejose gatvėse važinėti dyzelinu varomomis mašinomis, kurių taršos standartas mažesnis nei „Euro 6“. Šiuo pavyzdžiu pasekė ir kiti miestai.

Prancūzija nusprendė imtis itin plataus dyzelinių automobilių draudimo.

Jį pajus ir į šią šalį keliauti besiruošiantys lietuviai, nes draudimas galios visiems automobiliams be išimties, net ir registruotiems ne Prancūzijoje.

Nuo 2019-ųjų birželio Didysis Paryžius – Prancūzijos sostinė su 79 ją supančiais priemiesčiais – taps ribotų emisijų zona.

Į ją nebus leidžiama įvažiuoti 1997–2000 metais įregistruotiems dyzeliniams automobiliams, kurie pažymėti „Crit’Air 5“ vinjete, bei visiems, neturintiems šios vinjetės.

Iki 1997 metų pagamintoms dyzelinėms transporto priemonėms jokia vinjetė ir negali būti išduota, bet atvykstantiems šis reikalavimas sukels sunkumų, nes teks vinjete pasirūpinti ir gerokai naujesnių modelių savininkams.

Už įvažiavimą į ribotų emisijų zoną be vinjetės skiriama 68–135 eurų bauda.

Be to, tai bus tik draudimų pradžia – iki 2020-ųjų „Crit’Air 5“ standartą atitinkantys ir senesni dyzeliniai automobiliai bus uždrausti dar 14 Prancūzijos miestų.

Tai tiesiogiai susiję su elektrinių transporto priemonių plėtros skatinimu. Antai Paryžius paskelbė, kad iki 2030-ųjų mieste turėtų likti tik elektromobiliai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.