Kaip Japonijos gamintojai įsikūrė Kinijoje: mūšis dėl daržovių turėjo netikėtą baigtį

Kinijos automobilių rinka – didžiulė. Ji yra tokia didelė, kad didžiausi automobilių gamintojai kurdami naujus modelius atsižvelgia į kinų poreikius, tačiau japonai investuoti Kinijoje neskubėjo. 

 Kinų darbininkai surenka naujos kartos „Honda Civic“ hečbeką kartu su vietos kompanija „Dongfeng“ pastatytoje gamykloje.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Kinų darbininkai surenka naujos kartos „Honda Civic“ hečbeką kartu su vietos kompanija „Dongfeng“ pastatytoje gamykloje.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 30, 2018, 1:21 PM

Visgi 2002 metais gamybos apimtis Kinijoje ėmė didinti dauguma Japonijos automobilių pramonės gigantų ir dėl to kinai turėtų būti dėkingi porams. 

Bet kaip daržovės galėjo paskatinti automobilių gamybos apimčių augimą Kinijoje? 

Trukdė šalių priešprieša

Kinija yra stipri savo gamybiniais pajėgumais, tačiau japonų gamintojų ji per daug neviliojo. 

Japonijos automobilių gamintojai ieškojo pigios darbo jėgos, tačiau kinai turėjo griežtas taisykles norintiems investuoti, o ir japonų įvaizdis Kinijoje nebuvo pats geriausias.

Jei automobilių gamintojas nori Kinijoje statyti gamyklą, jis privalo sukurti bendrą įmonę su kokia nors kinų kompanija. 

Tai nėra taip jau paprasta – išsirinkti tinkamą partnerį yra sunku, o garsios korporacijos baiminasi, kad vietinės įmonės tiesiog ims vogti technologijas. 

Tikriausiai esate pastebėję, kaip kinų automobilių gamintojai po investicijų amplūdžio ėmė gaminti europietiškų automobilių kopijas. 

Pademonstravo savo galią

Kinijos rinka yra tokia didelė, kad jos atsisakyti tiesiog neįmanoma, bet japonų nuomonę galutinai pakeitė 2001 metais kilęs porų incidentas.

Jei būna prekybos karai, tuomet porai sukėlė prekybos mūšį. 

Kinų ūkininkai išmoko auginti daržoves pagal japonų standartus. Jų kaina buvo žymiai mažesnė, todėl japonų ūkininkai kreipėsi į šalies valdžią prašydami juos apsaugoti. 

Japonija apribojo porų, grybų ir kilimėliams skirtų šiaudų importą. 

Kinijai tai nepatiko, todėl buvo įvesti mokesčiai įvežamiems automobiliams, išmaniesiems telefonams ir kompiuteriams.   

Toks kinų žingsnis buvo kur kas skausmingesnis nei japonų spaudimas dėl porų. 

Kinija pademonstravo, kad santykiai tarp šalių nėra lygiaverčiai – Kinija turi daugiau svertų ir visi nori patekti į jos rinką.

Neturėjo kitos išeities

Japonija po 9 mėnesių atsitraukė ir Kinija taip pat atsisakė savo planų. Prekybos mūšis baigėsi.

2002 metais „Honda“ pranešė apie planus statyti pirmąją gamyklą Kinijoje. 

Tuo pat metu ir kiti japonų gamintojai reiškė didelį susidomėjimą ar aktyviai didino prekybos apimtis Kinijoje. 

Kaip vienas iš argumentų buvo minimas nepasitikėjimas Japonijos valdžia – gamintojai baiminosi, kad vyriausybė jų neapsaugos nuo agresyvaus Kinijos spaudimo. 

Tai parodė porų pavyzdys.

Tačiau įdomu tai, kad „Honda“ Kinijoje gamina automobilius ir eksportui – jie iškeliauja į Rusiją, Afriką ir Vidurinius Rytus. 

Ateityje Kinijoje pagaminti „Honda“ automobiliai bus eksportuojami ir į Europą. 

Tikėtina, kad šioje šalyje surinkti automobiliai ateityje užims didelę Europos naujų automobilių rinkos dalį, tačiau tarp jų vis tiek dominuos vardai, kuriuos žmonės sieja su Japonija ar Vokietija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.