2018-ieji metai Lietuvos automobilių rinkoje išlydėti su dar vienu rekordu – automobilių sandorių skaičius nestabdomai artėja link pusės milijono.
Jeigu per 2009-uosius, lėčiausius metus Lietuvos automobilių rinkoje, maždaug kas 11 šalies gyventojas įsigijo po automobilį, tai pernai transporto priemonę pakeitė maždaug kas 6 lietuvis.
Per 2018 metus Lietuvoje įvyko net 461,2 tūkst. automobilių sandorių, remiantis VĮ „Regitra“, „Autotyrimai“ ir autoplius.lt duomenimis.
Vidinėje Lietuvos automobilių rinkoje įvyko beveik 265 tūkst. šalyje jau registruotų naudotų transporto priemonių sandorių – beveik 1 proc. daugiau nei per 2017 metus. Tačiau naujai įvežtų automobilių buvo žymiai daugiau.
Gerokai pabrango
Šalies vairuotojai didelį dėmesį skiria iš užsienio įvežtiems naudotiems automobiliams – būtent tarp jų fiksuojami svarbūs pokyčiai, o naujai įvežamų automobilių padaugėjo net dešimtadaliu.
„Fiksavome, kad per 2018 metus į Lietuvą pastoviai registracijai buvo įvežta dvigubai daugiau naudotų automobilių nei iš Latvijos ir Estijos kartu sudėjus.
Tokių sandorių skaičius per metus paaugo dešimtadaliu ir pasiekė 160,4 tūkst. vnt. Tačiau įdomiausia tai, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį stipriai pagausėjo 1-5 metų amžiaus grupės įvežtų automobilių srautas“, – teigė autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Naujesnių automobilių registracijų pagausėjimas paveikė ir vidutinę naudoto automobilio rinkos kainą. Ji 2018 metų 4-ąjį ketvirtį siekė net 4,2 tūkst. eurų arba 15 proc. daugiau nei tuo pačiu 2017-ųjų laikotarpiu.
Prieš daugiau nei metus šis rodiklis siekė 3,7 tūkst. eurų.
Kainų duomenys yra imami ne iš „Regitroje“ sudaromų sutarčių, į kurias vairuotojai prirašo labai įvairių sumų, bet iš autoplius.lt parduotų automobilių skelbimų, todėl šis vidurkis maksimaliai tiksliai atspindi, už kiek automobiliai iš tiesų perkami.
Perka „vokiečius“
Tarp populiariausių įvežtų automobilių markių aiškiai lyderiauja „Volkswagen“. Per paskutinį 2018-ųjų ketvirtį naujai Lietuvoje registruoti net 7818 šios markės automobiliai.
Antrąją vietą taip pat ilgai užėmęs BMW, jų per tris mėnesius parduota 4623.
Tuo tarpu trečioje ir ketvirtoje vietoje įvyko pasikeitimas – 4466 parduoti „Opel“ iš trečiosios pozicijos išstūmė „Audi“, kurių vairuotojai įsigijo 4364. Beje, vienintelės „Audi“ paklausa tarp naudotų automobilių sumažėjo (-2,1 proc.), kai pirmųjų trijų vietų markių paklausa augo po keliolika procentų.
Penktoje vietoje yra gerokai nuo ketvertuko atsilikusi „Toyota“, kurių per ketvirtį parduota 2933.
Tačiau pasak Mato Buzelio, šalyje vis tiek dominuoja prekyba senesniais – 11-15 metų amžiaus grupės automobiliais (net 46 proc. importuotų automobilių rinkos), o beveik 3 iš 4 tokio tipo sandorių sudaro dyzeliniai modeliai.
„Toyota“ įtvirtino pranašumą prieš „Volkswagen“
Anot M.Buzelio, statistika liudija apie puikius metus naujų transporto priemonių pardavėjams.
„Pernai buvo parduota net 36 tūkst. naujų automobilių – beveik ketvirtadaliu daugiau naujų nei per 2017-uosius. Tokios prekybos augimo tendencijos tęsiasi jau ne pirmus metus. Nors ir rudenį įsigaliojusi naujų automobilių taršos emisijų nustatymo metodika WLTP šiek tiek pristabdė kai kurių prekybininkų dinamiką, galima drąsiai teigti, kad 2018-ieji yra kol kas patys sėkmingiausi metai naujų automobilių atstovams“, – tvirtino M.Buzelis.
Automobilių rinkos ekspertas pažymėjo, kad neskaitant reeksporto, praėjusiais metais patys populiariausi Lietuvoje buvo „Toyota“ markės modeliai – jų šalyje per metus parduota beveik 4,9 tūkst. vnt.
Antroje vietoje, autoplius.lt duomenimis, tvirtai laikėsi „Volkswagen“ modeliai, kurių 2018 metais parduota apie 4,1 tūkst. vnt.
Automobilių mokestį pristabdys prezidento rinkimai
2019-ieji, M.Buzelio vertinimu, gali išsiskirti didesniais pokyčiais. Tikėtina, kad dėl artėjančių Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų gali įvykti permainos Vyriausybėje.
Nauja Vyriausybė gali pakoreguoti prioritetus šalies susisiekimo bei transporto sektoriuose ir prie automobilių taršos apmokestinimo klausimų gali būti sugrįžta ne tik tuščiomis kalbomis, bet ir realiais darbais.
Tačiau, kad į prezidento postą kandidatuojantis premjeras Saulius Skvernelis pats imtųsi automobilių mokesčio ar jam pritartų – praktiškai neįmanomas dalykas, nes toks nepopuliarus sprendimas neabejotinai kirstų per reitingus.
„Galimas taršos mokesčio įvedimas stipriai paveiktų Lietuvos naudotų automobilių rinką. Dešimtys tūkstančių senų automobilių taptų nebepageidaujami bei stipriai atpigtų. Tik tinkamai sustyguoti procesai bei kruopščiai sumodeliuota taršos mokesčio schema ne tik pravalytų šalies autoparką, bet ir sudarytų palankesnes galimybes įsigyti naujus mažiau teršiančius automobilius.
Visgi, tai bus nepopuliarus sprendimas, tačiau situacija užsienio rinkose rodo, kad be papildomo automobilių reguliavimo Lietuva gali užstrigti Vakarų Europos valytojo vaidmenyje“, – teigė Matas Buzelis.
