Nors transporto priemonės po kiekvieno maršruto dezinfekuojamos, o vairuotojų kabinos atitvertos STOP juostomis, tačiau akivaizdu, jog pastarosios profesijos atstovams rizika kur kas didesnė, nei dirbantiems nuotoliniu būdu.
– Kaip pasikeitė jūsų darbo kasdienybė?
– Viskas pasikeitė kaip diena ir naktis. Mes su kolegomis pasikalbame, prisimename spūstis, keleivius. Darbas karantino laikotarpiu labai ramus, situacija primena Černobylio zoną.
Autobuso vairuotoju dirbu jau 35-erius metus, tačiau tokios padėties nesu matęs. Viešojo transporto apkrovos prieš karantiną buvo didžiulės, tad važinėti su praktiškai tuščiais autobusais keista. Pasiilgau spūsčių, gatvių, pilnų žmonių. Norisi, jog viskas kuo greičiau sugrįžtų į senas vėžes.
Tiesa, darbas toks, koks buvo ir anksčiau, rutina ta pati.
– Ar dirbdamas jaučiatės saugus?
– Autobusai nuolat dezinfekuojami, o kabinos atitvertos STOP juostomis. Viskas neblogai, tačiau tiek aš, tiek kiti vairuotojai manome, jog mums reikėtų apsauginių kaukių, nes ne visi jų turime.
Bet, kiek žinau, yra priimtas nutarimas šiomis mus aprūpinti. Dezinfekcinių skysčių gauname, pirštinių taip pat. Tik nuotaika nelabai kokia, slogu, nesu pripratęs mieste važinėti, kai taip tuščia.
– O kokia šeimos reakcija: ar nerimauja?
– Jaučiasi informacijos poveikis, baimės yra. Tačiau gyvename ir viskas. Kai pats dirbu – užsimirštu. Atrodo, jog viskas taip, kaip turi būti.
– Ar pasitaikė netikėtų, keistų situacijų karantino metu?
– Buvo, kad vyresnio amžiaus žmonės karantino pradžioje veržėsi prie STOP juosta atitvertų rašalinių komposterių, norėjo pasižymėti talonėlius. Neleidau, tai pradėjo policija grasinti, bet galiausiai pavyko įtikinti, kad jei kontrolė pasirodys, apsaugosiu, užtarsiu.
Pastebėjau, jog viešajame transporte net ir tokiu metu mėgsta šurmuliuoti moksleiviai. Susirinkę būriais kažkur keliauja, saugumas jiems nelabai rūpi.
Dar praėjusią savaitę žmonės kažkaip atmestinai į visas saugos taisykles žiūrėdavo, kai kurių įmonių darbuotojus ir susigrūdusius veždavome. Tiesa, apie tai informavome vadovus, tad šią savaitę viskas lyg geriau, susitvarkė. Bet keleivių srautas tai labai sumažėjęs.
– Kaip jaučiasi jūsų kolegos, ar juntama baimė?
– Kaip ir visur: yra ir tų, kurie drąsūs, puola sveikintis, ranką spausti, kiti juokauja, dar kiti atsargesni. Bet aš manau, jei jau yra tvarka nustatyta, tai jos ir reikia laikytis.
– Kaip atrodo miesto gatvės skirtingu paros metu?
– Pastebėjau, kad lengvųjų automobilių kur kas daugiau gatvėse vakare, apie 19-20 valandą. Gal žmonės į parduotuves ir iš jų važiuoja, sunku pasakyti. Bet transporto žymiai sumažėję.
– Ar pastebėjote, jog prasidėjus karantinui padaugėjo be bilietų važiuojančių keleivių?
– Ne, dauguma įlipę į autobusą iškart pasižymi elektroninius bilietus. Kas žymėjosi prieš karantiną, žymisi ir dabar.
– Ar po darbo atliekate kažkokias specialias procedūras?
– Pamainai pasibaigus, nors dėvime pirštines, dezinfekuojuosi rankas, nusiplaunu veidą. Laikausi visų nurodymų, stengiuosi maksimaliai apsisaugoti.
