Ekspertas patarė, kaip elgtis nusipirkus automobilį su defektais

Nusipirkote naudotą automobilį, o jis po kelių dienų sugedo. Tokių istorijų gali papasakoti kone kiekvienas vairuotojas. Netinkamai suremontuoti varikliai, greičių dėžės, kėbulai, o kur dar pakoreguotos parduodamų automobilių ridos. Visa tai gali brangiai kainuoti pirkėjui. Ar galima to išvengti?

Iš 160 tūkst. šalyje per metus parduodamų automobilių, kenčia maždaug apie 1 proc. transporto priemonę įsigijusių pirkėjų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Iš 160 tūkst. šalyje per metus parduodamų automobilių, kenčia maždaug apie 1 proc. transporto priemonę įsigijusių pirkėjų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Iš 160 tūkst. šalyje per metus parduodamų automobilių, kenčia maždaug apie 1 proc. transporto priemonę įsigijusių pirkėjų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Iš 160 tūkst. šalyje per metus parduodamų automobilių, kenčia maždaug apie 1 proc. transporto priemonę įsigijusių pirkėjų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Iš 160 tūkst. šalyje per metus parduodamų automobilių, kenčia maždaug apie 1 proc. transporto priemonę įsigijusių pirkėjų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Iš 160 tūkst. šalyje per metus parduodamų automobilių, kenčia maždaug apie 1 proc. transporto priemonę įsigijusių pirkėjų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Iš 160 tūkst. šalyje per metus parduodamų automobilių, kenčia maždaug apie 1 proc. transporto priemonę įsigijusių pirkėjų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Iš 160 tūkst. šalyje per metus parduodamų automobilių, kenčia maždaug apie 1 proc. transporto priemonę įsigijusių pirkėjų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Iš 160 tūkst. šalyje per metus parduodamų automobilių, kenčia maždaug apie 1 proc. transporto priemonę įsigijusių pirkėjų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Iš 160 tūkst. šalyje per metus parduodamų automobilių, kenčia maždaug apie 1 proc. transporto priemonę įsigijusių pirkėjų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Iš 160 tūkst. šalyje per metus parduodamų automobilių, kenčia maždaug apie 1 proc. transporto priemonę įsigijusių pirkėjų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Iš 160 tūkst. šalyje per metus parduodamų automobilių, kenčia maždaug apie 1 proc. transporto priemonę įsigijusių pirkėjų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Iš 160 tūkst. šalyje per metus parduodamų automobilių, kenčia maždaug apie 1 proc. transporto priemonę įsigijusių pirkėjų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Iš 160 tūkst. šalyje per metus parduodamų automobilių, kenčia maždaug apie 1 proc. transporto priemonę įsigijusių pirkėjų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Žinių radijas

May 4, 2020, 6:58 PM, atnaujinta May 4, 2020, 6:58 PM

Apie pasitaikančias apgaules automobilių prekyboje Žinių radijo laidoje „Žalia rodyklė“ žurnalistas Vitoldas Milius kalbino kompanijos „Autopretenzija“ pardavimų vadovą Ramūną Mackevičių. Pastaroji įmonė rūpinasi automobilio sandoryje nukentėjusiais pirkėjais – padeda paslėptus defektus aptikusių transporto priemonių savininkams susitarti su šį pardavusiais žmonėmis.

– Socialinėje erdvėje pasitaiko istorijų, vaizdo įrašų, kuriuose žmonės dalinasi automobilių pardavėjų gudrybėmis. Ar dažnai tokie įvykiai vyksta Lietuvoje?

– Statistika rodo, jog iš 160 tūkst. šalyje per metus parduodamų automobilių, nukenčia maždaug apie 1 proc. transporto priemonę įsigijusių pirkėjų.

– Kokie tai atvejai: smulkios apgavystės, nesusipratimai, o gal labai brangų remontą signalizuojantys defektai?

– Dažniausiai pasitaikantys defektai aptinkami variklio skyriuje bei pavarų dėžėse. Šiek tiek rečiau problemos kyla dėl prastos elektronikos, automobilio kėbulo suvirinimo iš skirtingų dalių atvejų. Pasitaiko ir ridos klastojimų.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos duomenimis, apie 68 proc. į kas dvejus metus privalomą transporto priemonės patikrą atvykstančių automobilių yra su suklastota rida.

– Ramūnai, o ko galima reikalauti iš pardavėjo, apgavusio pirkėją?

– Civiliniame kodekse teigiama, jog jei pastebimas paslėptas defektas, žmogus turi teisę reikalauti pakeisti transporto priemonę į tvarkingą analogišką, šią gražinti ir atsiimti pinigus, prašyti, jog pardavėjas suremontuotų pažeidimus arba prašyti kompensacijos.

– O kaip elgtis su tokiais pardavėjais, kurie kaltę neigia: tikina, jog pats pardavėjas sugadino automobilį?

– Visų pirma, būtina informuoti pardavėją: pranešti, jog pastebėti nesklandumai, paprašyti, jog šis atvyktų į servisą ir su šiais susipažintų. Tiesa, dažnu atveju tokie pardavėjai nuo atsakomybės kratosi – sako, jog ne jų bėdos.

Tokiu atveju, procedūra išlieka panaši: pirkėjas turi vykti į servisą, kur automobilis būtų apžiūrėtas, o gautas defektų išrašas vėliau turėtų būti siunčiamas abejingam pardavėjui, leidžiant šiam susipažinti su situacija.

– O ar yra tam tikri terminai, kada dėl defektų kreiptis galima, o kada jau – nebe?

– Na, pavyzdžiui, automatinės pavarų dėžės defektas dažnu atveju paaiškėja tik po mėnesio ar dviejų, o variklio – pakeitus pastarojo alyvą. Taip yra dėl to, jog alyvoje esantys priedai maskuoja variklio pažeidimus, tad šią pakeitus kita, tikėtina, jog išaiškės tikroji variklio būklė.

Tačiau Civilinis kodeksas teigia, jog dėl defekto kreiptis galima per 24 mėnesius nuo automobilio įsigijimo.

– O kaip jūs atskiriate, ar pardavėjas apgavo tyčia, ar visgi apie trūkumą nežinojo ir pats?

– Na būtent dėl to pirmas logiškas pirkėjo žingsnis ir turėtų būti kreiptis į pardavėją ir į servisą vykti kartu su juo. O ekspertas, ardydamas detalę, ir nustatys, ar tai buvo tyčinis defekto slėpimas, ar tiesiog tam tikrai automobilio detalei baigėsi eksploatavimo resursas.

Jei visgi automobilį pardavęs žmogus apie defektą pirkdamas parduotą automobilį nežinojo ir pats, tai bet kokiu atveju sandoris buvo fiksuotas sutartyje, tad tuomet kreiptis reiktų į defekto maskavimo kaltininką. Tiesa, mūsų praktikoje tokių atvejų nebuvo pasitaikę.

– O kaip tokių problemų išvengti?

– Apskritai, prieš perkant, siūlyčiau pasitikrinti automobilio istoriją pagal kėbulo numerį, kuris dažnu atveju parodo visus nerimą keliančius įvykius. Mes savo klientams akcentuojame, jog viso ko pagrindas yra pirkimo pardavimo sutartis, kurios pildymas privalo būti teisingas.

Tenka pripažinti, jog labai dažnai pastarosiose informacija išdėstyta labai glaustai. Mes rekomenduojame labai aiškiai išdėstyti ir aprašyti visą automobilio būklę, mat tai – saugumo garantas.

Bent pusmetį transporto priemonę eksploatavęs pardavėjas tikrai turi galimybę susidaryti bendrą suvokimą apie automobilio būklę. Taip, kiekvienos detalės sužiūrėti neįmanoma, tačiau dar kartą pasitelksiu Civilinį kodeksą, kuriame rašoma, jog gedimas turi būti esminis.

Tai reiškia, jog jei variklis neveikia – automobilis nevažiuos. Tos pačios sąlygos galioja ir pavarų dėžėms, elektronikai. Mano manymu, pardavėjas turėtų išlikti sąžiningu, nes taip tiesiog išvengs nereikalingų problemų.

– Visgi pasitaiko ir tokių, kurie pirkdami automobilį renkasi sutartyje įrašyti mažesnę pirkimo sumą, jog sumažintų mokamus mokesčius. Ar tokiu atveju, pastebėjus defektus, yra galimybė kreiptis ir tikėtis kompensacijos?

– Taiklus pastebėjimas. Dažnu atveju į mus besikreipiantys į pirkimo pardavimo sutartis būna įrašę mažesnę sumą, nei iš tikrųjų mokėjo. Šiuo atveju pirkėjo sąmoningumas turėtų tapti pagrindiniu faktoriumi.

Net ir toks žingsnis negarantuoja, jog nedeklaruotą sumos dalį pirkėjui pavyks išsaugoti, mat tokią gudrybę gali atsekti mokesčių inspekcija, o tada likusią sumos dalį vis tiek teks sumokėti. Tad pačiam žmogui reiktų apsispręsti, ar tie keli sutaupyti šimtai eurų yra verti papildomo streso ir sugaišto laiko.

– Teko pastebėti, jog kartais žmonės, norėdami susisiekti su pardavėju, paprasčiausiai jo neberanda. Ar dažna tokia praktika ir kaip tokiu atveju elgtis?

– Beveik su 80 proc. mūsų klientų pardavėjų susisiekti iš pirmo karto nepavyksta. Tuomet tenka ieškoti kontaktų. Mes turime tam priemonių, pardavėją vis tiek surandame. Kartais procesas užtrunka, bet slapstymasis nėra veiksmingas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.