Praėjusią savaitę galutinai pripažinta, kad buvę koncerno vadovai bendradarbiavo su 1964–1985 m. Braziliją valdžiusia karine chunta.
„Volkswagen“ gamyklą Brazilijoje įsteigė dar iki karinio perversmo – 1953 metais. Šalies ekonomikai ji išlieka svarbi ir dabar, nes yra įkūrusi apie 20 tūkst. darbo vietų.
Tačiau dar 2015 metais pradėtas teismo procesas, automobilių gamintoja buvo apkaltinta bendradarbiavusi su kariniu režimu. Tyrimo metu buvo nagrinėjami dokumentai apie prieš kelis dešimtmečius vykusį „Volkswagen“ centrinės būstinės ir antrinės įmonės Brazilijoje susirašinėjimą.
Pavyko rasti įrodymų, kad brazilų teisėsaugininkams gamyklos vadovai įdavė mažiausiai septynis darbuotojus, kurie kritikavo režimą arba dalyvavo profesinių sąjungų veikloje. Šie žmonės buvo ilgai persekiojami ir neturėjo galimybės įsidarbinti niekur kitur.
„Volkswagen“ pripažino savo kaltę ir dabar turės sumokėti 36 mln. Brazilijos realų (apie 5,5 mln. eurų). Beveik pusė šios sumos atiteks nukentėjusiems darbuotojams bei jų šeimoms, likusi dalis – Brazilijos žmogaus teisių gynimo organizacijoms.
„Svarbu išspręsti šį sunkų Brazilijos praeities galvosūkį ir užtikrinti teisingumą“, – pripažino „Volkswagen“ Teisės skyriaus vadovė Hiltruda Werner.
