Solidų stažą turintis vilkiko vairuotojas pasakė, ką galvoja apie algas ir prie vairo susodintus ukrainiečius

„Ar tai normalu, kad pas mus iš 70 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų lietuvių tėra 15 tūkst.? Kodėl jie nedirba savo šalyje? Pasakysiu, kodėl“, – toks 53 metų kauniečio Aliaus skambutis privertė suklusti.

Lietuvos krovinių gabenimo įmonėse dauguma dirbančių vairuotojų – užsieniečiai.<br> V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos krovinių gabenimo įmonėse dauguma dirbančių vairuotojų – užsieniečiai.<br> V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos krovinių gabenimo įmonėse dauguma dirbančių vairuotojų – užsieniečiai.<br> V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos krovinių gabenimo įmonėse dauguma dirbančių vairuotojų – užsieniečiai.<br> V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos krovinių gabenimo įmonėse dauguma dirbančių vairuotojų – užsieniečiai.<br> V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos krovinių gabenimo įmonėse dauguma dirbančių vairuotojų – užsieniečiai.<br> V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos krovinių gabenimo įmonėse dauguma dirbančių vairuotojų – užsieniečiai.<br> V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos krovinių gabenimo įmonėse dauguma dirbančių vairuotojų – užsieniečiai.<br> V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos krovinių gabenimo įmonėse dauguma dirbančių vairuotojų – užsieniečiai.<br> V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos krovinių gabenimo įmonėse dauguma dirbančių vairuotojų – užsieniečiai.<br> V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos krovinių gabenimo įmonėse dauguma dirbančių vairuotojų – užsieniečiai.<br> V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos krovinių gabenimo įmonėse dauguma dirbančių vairuotojų – užsieniečiai.<br> V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos krovinių gabenimo įmonėse dauguma dirbančių vairuotojų – užsieniečiai.<br> V.Skaraičio nuotr.
Lietuvos krovinių gabenimo įmonėse dauguma dirbančių vairuotojų – užsieniečiai.<br> V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Nov 26, 2020, 8:10 PM, atnaujinta Nov 27, 2020, 12:03 PM

Šis žmogus prašė neminėti nei pavardės, nei įmonės, kurioje dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Jo darbo stažas – 30 metų, taigi vyras gerai žino, kokia situacija yra susiklosčiusi krovinių pervežimo sektoriuje.

Patvirtino kvotą

11,6 tūkstančio darbo leidimų. Štai tiek kitąmet Lietuvoje leista įdarbinti tolimųjų reisų vairuotojų iš trečiųjų šalių. Tokią kvotą pagal trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą šią savaitę patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Užsieniečiams, kurie turi trūkstamą profesiją, nereikia įsigyti leidimo dirbti – jie įdarbinami paprasčiau. „Sodros“ duomenimis, absoliuti dauguma darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinami tolimųjų reisų vairuotojais ir laivų bei nekilnojamojo turto statybos sektoriuose.

Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo 2020 m. sausio pradžios iki spalio pabaigos buvo įdarbinti 5523 vairuotojai, tačiau, vežėjų duomenimis, iš viso Lietuvos įmonėse šiuo metu dirba apie 55 tūkst. vairuotojų iš trečiųjų šalių.

Savo ruožtu darbdaviai įpareigojami užsieniečius pagal darbo sutartį įdarbinti ne trumpiau, kaip pusmečiui.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ duomenimis, vidutinis tolimųjų reisų vairuotojo algos dydis siekia 1800–2000 eurų.

Kitokie skaičiai

„Tas 2000 atlyginimas reiškia tai, kad vairuotojas, išvažiavęs su kroviniais iš Lietuvos į Europą, atgal negrįžta kokius du tris mėnesius.

Nes tie vairuotojai, kurie zuja tarp Lietuvos ir Europos namo grįždami kas porą savaičių, daugiausia užsidirba 1,5 tūkst. eurų. Jeigu norima gauti didesnę algą, tuomet tenka pažeisti darbo grafiką“, – sakė Alius.

– Kodėl už tokią algą nedirba lietuviai? Ar ji – per maža? – naujienų portalas lrytas.lt paklausė Aliaus.

– Viskas priklauso nuo konkrečios įmones. Kai vežėjai įdarbina, tarkime, ukrainiečius, lietuviai yra nebereikalingi. Tokiais atvejais dėl algos nepasiderėsi. Pats pažįstu apie 30 žmonių, kurie įsidarbino Vakarų Europos krovinių gabenimo įmonėse.

Darbdaviai bet kada gali ištraukti argumentą, esą Baltarusija didelė, visada atsiras pas juos norinčių dirbti baltarusių. Neatsiras baltarusių, bus ukrainiečių. Taip ir yra.

Mobilumo paketas, įpareigojantis vairuotojus kas tris savaites grįžti į bazę, nenukrito iš dangaus. Verslas yra verslas – vežėjai prisipirko vilkikų, lietuvius – išvaikė, susodino už vairo ukrainiečius su baltarusiais, kurie Europoje prekes vežioja kelis mėnesius ar net pusmetį, negrįždami namo.

Jie važiuoja už tuos 1800 eurų per mėnesį, nes jiems tai – dideli pinigai.

Mobilimo paketas ir atsirado dėl to, kad senąsias valstybes „užkniso“ lietuvių, lenkų, rumunų, bulgarų nesveika konkurencija.

Kur bevažiuoji, stovėjimo aikštelėse vyrauja šių šalių sunkvežimių registracijos numeriai. Kas antroje Lenkijos mašinoje sėdi ukrainietis, vilkike su lietuviškais numeriais sėdinčio vairuotojo lietuviškai nė neverta kalbinti – nesupras.

Jie vežioja krovinius po Vokietiją, Prancūziją, Belgiją, Olandiją, ir tos mašinos į Lietuvą nė negrįžta.

– Bet vežėjai teigia, kad už darbą naktinėmis pamainomis ar per išeigines mokama dvigubai. Gal nėra blogas noras užsidirbti?

– Kokie dar naktiniai važiavimai ar išeiginės dienos? Jiems mokama už dieną 50–60 eurų, ir viskas. Taip ir susikaupia 1800 eurų per mėnesį alga.

Buhalterija transporto sektoriuje dažniausiai yra „juoda“. Dirbu tris dešimtmečius, o algos visada gaudavau minimumą. Paprastai dėl atlygio susitariama neoficialiai, juolab, kad antra jo dalis yra dienpinigiai.

Dabar, kai minimaliai algai yra taikomas 1,65 koeficientas, ji iki mokesčių siekia 1001 eurą, bet, tokiu atveju, mažiau mokama dienpinigių. Gerai bent jau tai, kad šie „balti“ pinigai padidins mano pensiją.

– Vis dėlto Mobilumo paketas yra apskųstas Europos teisingumo teismui – jis žlugdo krovinių gabenimo įmones.

– Situacija – graudi, ir pats nesu linkęs liaupsint to Mobilumo paketo. Vežėjai prisipirko mašinų, o jei vairuotojams kas tris savaites teks grįžti į Lietuvą, verslas taps nuostolingas. Vilkikų kiekis taip išpūstas, kad be užsieniečių vežėjai neapsieina.

Jeigu įsigaliotų visi Mobilumo paketo reikalavimai, bankrutuotų tos įmonės, kurios turi po kelis sunkvežimius. Didžiosios įmonės vis tiek rastų išeitį, gal sparčiau imtų perkelti veiklą, tarkime, į Lenkiją.

Bet yra ir atvirkštinis procesas. Tie patys vokiečių ar lenkų vežėjai ateina į Lietuvą.

–  Ar yra Lietuvoje įmonių, kurios normaliai elgiasi su vairuotojais?

–  Be abejo, kad yra. Vis dėlto didžiosiose krovinių gabenimo įmonėse iš tūkstančio vairuotojų gal bus kokie penki lietuviai.

Mūsiškiai emigruoja. Vokietijoje per dieną mokama vairuotojui 100 eurų, Lietuvoje – perpus mažiau.

– Statybos įmonėse situacija, tikėtina, ta pati?

– Įmonėje, kurioje dirbu, viena veiklios sričių yra ir statybos. Taigi joje irgi dirba ukrainiečių. Jiems algos mokama 1100 eurų ir dar suteikiama vieta, kur gyventi.

O kaip tokioje situacijoje jaustis lietuviui? Algą jis gauna tą pačią, bet pats turi visus komunalinius mokesčius susimokėti, neretai – ir būsto paskolos įmokas. Užsieniečiui pragyvenimas nekainuoja, ir jo pozicija tampa geresnė nei mūsiškių.

– O jūsų paties kokia darbo specifika?

– Aš dirbu Kauno įmonėje – vežame iš Lietuvos baldus į Prancūziją, Belgiją. Iligiau kaip dvi savaitės kelyje neužsibūname. Tačiau mes ir tokių pinigų nesame matę, daugiausia alga pasiekia 1500 eurų. Mano algos vidurkis per mėnesį yra apie 1200 eurų. Ne stebuklas, bet man tokios sąlygos tinka – vaikai užauginti, turiu kur gyventi, paskolos nesmaugia.

Prieš 13–14 metų uždirbdavau tiek pat – algos gaudavau apie 4000–4500 litų. Vos tik pas mus pradėjo dirbti ukrainiečiai, baltarusiai, algos taip ir sustingo.

O ir jaunimas neateina dirbti į transporto įmones. Man 50 metų – esu jauniausias iš 30 vairuotojų.

Prieš porą metų vairuotojų pas mus buvo apie 50, bet mūsų įmonės savininkui transporto sritis – galvos skausmas. Viskas priklauso nuo vadybininkų gebėjimų surasti pargabenamų krovinių. O jie ne kaži ką suranda.

– Lietuvos vidaus rinkoje vairuotojai taip pat darbuojasi. Kiek jie užsidirba?

– Jeigu jie išvežioja prekes iš sandėlių po parduotuves, jų algos, atskaičius mokesčius, sukasi apie 700–900 eurų. Norint daugiau uždirbti, tenka pažeisti vežimo grafikus. Tokia jau yra transporto sektoriaus realybė.

Kiek žinau, Rusijoje vairuotojai, kurie vežioja, tarkime, žvyrą šalies viduje, užsidirba maždaug 500 eurų. Taigi jiems įsidarbinus Lietuvoje uždarbis tampa gerokai didesnis.

– Ar vairuotojų uždarbiui įtakos turėjo pandemija ir pirmasis karantinas? Juk tuo metu rizika vairuotojams užsikrėsti COVID-19 buvo ypač didelė.

–  Visos įmonės pasinaudojo proga ir algas numušė 25 proc. Pats tuo metu nevažiojau prekių. Atsisakiau dirbti dėl to, kad alga buvo sumažinta – buvau prastovose. O kur dėtis, tarkim, ukrainiečiui? Ar sėdėti prastovose bendrabutyje, ar vilkiko kabinoje ir dar nors kiek užsidirbti?

Tačiau niekas nekalba apie tai, kad dėl pandemijos degalai atpigo – litras dyzelino kainuoja 20 euro centų mažiau. Tad kiek sutaupoma?

Vilkikas šimtui kilometrų sudegina apie 30 litrų dyzelino, taigi jam atpigus reikia 6 eurai mažiau. Kai per metus vilkiku nuvažiuojama apie 100–120 tūkst. kilometrų, sutaupoma ne tiek ir mažai.

Nustatė nenormalias kvotas

„Linavos“ prezidiumo narys  Artūras Telmentas „Lietuvos rytui“ yra sakęs, kad SADM transporto paslaugų sektoriui skirta 11 600 leidimų kvota yra tarsi patyčios.

„Tai dar vienas smūgis mūsų verslui. Tolimųjų reisų vairuotojų Lietuvoje ir taip trūksta, o jų poreikį dar labiau didina Mobilumo paketo primetami reikalavimai.

Jie numato, kad vežėjai taip organizuotų vairuotojų darbo laiką, kad poilsiui jie būtinai grįžtų į bazę.

Iki šiol trims vairuotojams tekdavo du vilkikai – po 6 savaičių darbo vairuotojai tris savaites praleisdavo ilsėdamiesi namuose. Bet pagal Mobilumo paketo reikalavimus vairuotojai turėtų keistis kas 3,5 savaitės, todėl vienam vilkikui teks 2–2,8 vairuotojo etato.

Taigi vairuotojų poreikis dar labiau didės, o metinis darbo užmokestis – trauksis, nes jie mažiau laiko dirbs. Ir štai tokioje situacijoje valdžia sumanė įvesti užsieniečių kvotas“, – kalbėjo A.Telmentas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.