Automobilio pirkimą prisimins visą gyvenimą: sukčiai vos neišviliojo apie 30 tūkst. eurų Papasakojo apie vagišių taikomas gudrybes

Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys. Su jais teko susidurti naujienų portalo lrytas.lt skaitytojui Tomui (vardas pakeistas). Prieš porą savaičių jis tik per plauką neprarado apie 30 tūkst. eurų už automobilį.

Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>M.Patašiaus nuotr.
R.Matonis.<br>V.Skaraičio nuotr.
R.Matonis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>T.Bauro nuotr.
Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>T.Bauro nuotr.
Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dažniausiai girdima apie telefoninius sukčius, tačiau apgaulių versle jau apie penkerius metus sukasi ir elektroniniais laiškais bandantys išvilioti pinigus asmenys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

Dec 9, 2020, 8:49 PM, atnaujinta Dec 10, 2020, 9:38 AM

„Pirkau automobilį iš Vokietijos. Išsirinkome pardavėją, automobilį, žmonės jį patikrino, pamatė, kad ten yra didelis automobilių salonas, ne kažkoks turgus pardavinėja, o tikra vokiečių firma“, – savo istoriją apie automobilio pirkimą pradeda pasakoti Tomas.

Pirkimo–pardavimo sutartis ir pinigų pavedimo klausimai buvo derinami el. paštu ir jau kitą dieną sutarta pervesti pinigus. Tačiau viskas pakrypo kiek kitaip.

„Po poros valandų iš to paties elektroninio pašto atėjo žinutė: „Sorry, bet padarykite pavedimą į šitą mūsų įmonės sąskaitą.“ Aš parašiau gerai, bet jūs pakeiskite sąskaitą ant firminio blanko“, – pasakoja Tomas.

Tada dar nieko pikto neįtariantis Tomas gavo laišką su prašymu persiųsti, neva, pardavėjams pirkimo–pardavimo sutartį dar kartą, nes jie turi tiek daug dokumentų, kad net pasimeta ir nebespėja visų apdoroti. Tomas sutartį išsiuntė jiems ir gavo atgal lygiai tokią pačią tik su pakeista banko sąskaita.

Jau ruošdamasis pervesti pinigus, Tomas pastebėjo, kad sąskaita yra ne vokiška, o lenkiška, nes prasideda raidėmis PL, o ne DE. Jis parašė el. laišką su klausimu, kodėl sąskaita lenkiška. Tada jam atsiuntė sutartį su pataisyta, jau vokiška, sąskaita ir prašymu pranešti apie įvykdytą pavedimą.

„Aš dėl visa ko paskambinau vokiečiui ir paklausiau, ar viskas gerai, kodėl reikalingi pakeitimai. Ir jis man pasakė, kad nieko nekeitė, nieko net nerašė.

Vienintelį laišką, ką jis man atsiuntė, tai yra ta pirminė sąskaita, o aš atrašiau, kad pavedimą padarysiu rytoj ir jis man padėkojo. Viskas. Ir daugiau nieko nei gavo, nei rašė“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakoja Tomas. Automobilių pardavėjas jokių naujų laiškų ir susirašinėjimo apie naujas sąskaitas savo el. pašte nematė.

Galiausiai Tomas kitomis priemonėmis susisiekė su pardavėju, o gavęs tikrąją sutartį, dėl saugumo pinigus pervedė dalimis ir automobilį įsigijo. Jis džiaugiasi, kad pastebėjo sąskaitų neatitikimus, kitu atveju, būtų ne tik neįsigijęs automobilio, bet ir praradęs didžiulius pinigus.

Gauna avansą ir dingsta

Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis sako, kad melagingų el. laiškų siuntimas būtent įsigyjant automobilius nėra dažnas atvejis.

„Daug populiaresni automobilių pirkimai internetu, kai pirkėjas perveda pardavėjui avansą, o šis dingsta ir pirkėjas negauna automobilio“, – apie tendencijas kalba R.Matonis.

Policijos duomenimis, per 10 šių metų mėnesių užregistruoti 1862 įvairūs sukčiavimai. Palyginti su pernai, skaičius buvo didesnis – 2041 atvejis. Šiemet ištirti 55 proc. sukčiavimų.

Lietuvos banko asociacija registruoja ir sukčiavimų būdus, tad turi tikslesnius duomenis. Per šių metų sausį–spalį jau užregistruoti 33 susirašinėjimo el. paštu perėmimai.

Nors šių incidentų skaičius, palyginti su kitais sukčiavimo būdais, yra vienas mažiausių, padarytais nuostoliais – vienas didžiausių. Sukčiai įsilaužia į elektroninį susirašinėjimą tarp dviejų šalių, sulaukia patogaus momento ir informuoja apie pakeistą banko sąskaitą. Taip jie šiemet nusinešė jau daugiau nei 570 tūkst. eurų.

Tuo metu populiariausiu laikomas telefoninis sukčiavimas (šiemet fiksuota 114 incidentų) padarė per 328 tūkst. eurų nuostolių.

El. paštas lyg butas – reikia saugoti

SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola akcentuoja, kad el. paštu siunčiami melagingi laiškai, visgi, neretas atvejis. Priežastis, kodėl pasirenkama ši platforma, yra nepakankama apsauga paskyroms.

„Elektroninis paštas, kaip kanalas, yra pažeidžiamas. Daugelis žmonių skiria tikrai labai mažai dėmesio netinkamai apsaugodami savo elektroninio pašto paskyras. Tai reiškia, kad trečia šalis, sužinojusi prisijungimą prie pašto, gali stebėti susirašinėjimą, gali netgi jį kontroliuoti: prisijungia prie žmogaus paskyros, jam nežinant išsiunčia laišką, kurį paskui gali ištrinti ir žmogus to laiško net nepamatys ir nežinos, kad jo vardu buvo parašytas toks laiškas kažkam“, – naujienų portalui lrytas.lt teigia A.Šapola.

Pinigų „perėjimas“ iš vienos banko sąskaitos į kitą gali trukti tik 2 sek., o sukčiai stengiasi kuo greičiau pinigus išgryninti, kad bankas nespėtų jų užšaldyti. Tad neretai sukčiai jau laukia prie bankomato ir tik gavus pavedimą pinigus iš sąskaitos iš karto „nuima“. Todėl A.Šapola pabrėžia, kad sukčiams išsiųstus pinigus susigrąžinti yra sudėtinga, o daugeliu atveju – net neįmanoma, nes banko sąskaitoje tų pinigų paprasčiausiai nebėra.

Išvengti sukčių gali nepavykti, bet A.Šapola turi patarimą, kaip sumažinti galimybę tapti auka.

„Ar tai būtų „Facebook“, „Instagram“, asmeninis paštas, mes turime susidėti tinkamas apsaugas. Gal iš pirmo žvilgsnio atrodo nepatogu, tačiau naudojant dvigubo faktoriaus autentifikaciją tą paskyrą sukčiams užvaldyti tampa gerokai sudėtingiau.

Pavyzdys būtų toks iš paprasto gyvenimo: yra butas su signalizacija ir butas be signalizacijos. Tikėtina, kad vagis greičiausiai laušis į butą, kuriame nebus jokio aliarmo ir niekas nesureaguos, jei bus išlaužtos durys. Tuo metu butas su signalizacija jau pasidaro butų plėšikui gerokai kietesnis riešutėlis“, – sako jis.

Nors šioje situacijoje sukčių taikiniu tapo fizinis asmuo, A.Šapola sako, kad dažnai nukenčia ir įmonės, kurios ilgą laiką bendradarbiauja su užsienio verslais. Po ilgo bendradarbiavimo gali net nekilti įtarimas, kad laišką rašo sukčiai.

Nukentėjusiems nuo sukčių rekomenduojama kreiptis į policiją ir užpildyti pareiškimą policijos elektroninių paslaugų portale www.epolicija.lt, pridedant visus turimus dokumentus ar susirašinėjimus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.