Vairuotojai nesikuklina
Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis naujienų portalui lrytas.lt atskleidė, kad praėjusiais metais didžiausia duoto kyšio suma – 1 000 eurų, mažiausia – 10 eurų. Didžiausia siūlyto kyšio suma – 20 tūkst. eurų, mažiausia – 20 eurų.
2021 m. kovo 31 d. duomenimis, didžiausia siūlyta kyšio suma – 2 000 eurų, mažiausia – 55 eurai. Didžiausia duoto kyšio suma – 200 eurų, mažiausia – 10 eurų.
Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas minėjo, jog nustatyta, kad 2015-2019 metų laikotarpiu duoto/siūlyto kyšio vidurkis mažėjo nuo 365 iki 207 eurų. Tačiau 2020 m. duoto siūlyto kyšio vidurkis išaugo iki 421 eurų.
„Manytina, kad tai padarė įtaką didėjančios paslaugų, prekių kainos, didėjantis pragyvenimo lygis. 2021 m. kol kas stebimas duoto/siūlyto kyšio vidurkio mažėjimas – 228 eurai. Galimai mažėjimui įtaką padarė šalyje paskelbtas karantinas ir su tuo susijusios pablogėjusios darbo rinkos, pajamų sąlygos.
Pastebėtina tendencija, kad užsieniečiai – tolimųjų reisų vairuotojai, atvykėliai iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių, kurios šiuo metu nepriklauso Europos Sąjungai, duoda/siūlo gerokai mažesnes pinigų sumas nei Lietuvos Respublikos piliečiai, o jų mažėjant bendram papirkinėjimo lygiui proporcingai daugėja. Manytina, kad tam daro įtaką skirtingas pragyvenimo lygis šalyse ir vis dar gajos kyšininkavimo tradicijos“, – teigė R.Matonis.
Duoto/siūlyto kyšio vidurkis:
2021 m. – 227,5 eurų.
2020 m. – 421 eurų.
2019 m. – 207 eurų.
2018 m. – 185 eurų.
2017 m. – 361 eurų.
2016 m. – 221 eurų.
2015 m. – 365 eurų.
Naujienų portalui lrytas.lt pasiteiravus žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiojo redaktoriaus, kodėl vairuotojai siūlo tokius didelius kyšius, teigė, jog greičiausiai vairuotojas, nusižengęs rimtai, išsigąsta ir siūlo didesnę sumą, nes žino, jog jam gresia didesnė bauda ir skaudžios pasekmės.
Žmonių, siūlančių kyšį, padaugėjo
Palyginus 2021 m. sausio-kovo mėn. siūlančių/duodančių kyšį policijos pareigūnams asmenų skaičių su 2020 m. sausio-kovo mėn. duomenimis, matyti, kad 2021 m. šis skaičius padidėjo tik 5 atvejais, t. y., 2020 m. sausio-kovo mėn. nustatyti 21 policijos pareigūnų papirkimo atvejai, 2021 m. – 26 atvejai.
2020 m. siūlomų/duodamų kyšių atvejų, susijusių su karantino pažeidimais nebuvo.
Tačiau 2021 m. užregistruoti 2 kyšio siūlymo ir 1 kyšio davimo atvejis (viso 3), susijęs su asmens siekimu išvengti administracinės atsakomybės už karantino taisyklių pažeidimą. Kiti kyšio siūlymai (23 atvejai) susiję su asmens siekimu išvengti administracinės ir baudžiamosios atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, daugiausia (13 atvejų) dėl to, kad būdami apsvaigę nuo alkoholio vairavo transporto priemonę.
2020 m. užregistruoti 105 bandymų papirkti policijos pareigūnus atvejai (2019 m. – 158), taigi palyginus su praėjusių metų duomenimis, papirkimų atvejų sumažėjo 34 proc.
Policijos pareigūnų papirkimų atvejų skaičius nuosekliai mažėja nuo 2014 m. palyginus su daugiausiai papirkimų atvejų registruotu laikotarpiu (2014 m.), 2020 m. papirkimų skaičius sumažėjo 8,5 karto.
2021 m. kovo 31 d. duomenimis kyšių siūlymo, davimo atvejų, palyginus su 2020 m. duomenimis padidėjo 5 atvejais. Kol kas stebimas nežymus augimas.
Bando papirkti vyresni asmenys
R.Matonis pasakojo, kad 2020 m. dažniausiai policijos pareigūnus bandė papirkti 40-59 metų asmenys: „Ir toliau išlieka jauno amžiaus (iki 29 m.) papirkėjų amžiaus mažėjimas. Jauniausiajam asmeniui, vaikinui, kuris, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (už alkoholinių gėrimų vartojimą, kai tai daro jaunesni nei dvidešimt metų asmenys) siūlė policijos pareigūnams 50-60 eurų dydžio kyšį, buvo 17 metų. Vyriausieji asmenys, siūlę kyšį – dvi 79 metų amžiaus moterys“.
Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas aiškino, kad viena iš jų siūlė 20 eurų kyšį už tai, kad kitas asmuo išvengtų administracinės atsakomybės, kiti – policijos pareigūnui davė 1 000 eurų dydžio kyšį, siekdama išvengti administracinės atsakomybės dėl neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis.
2021 m. sausio-vasario mėn. daugiausia asmenų siūlė/davė kyšį – 50-60 metų amžiaus. Mažiausiai nuo 20 iki 29 metų amžiaus.
Bandė papirkti ir kava, ir dyzelinu
Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja teigė, kad per pastaruosius metus Vilniaus apskrities policijos pareigūnams didžiausias siūlomas kyšis buvo 300 eurų.
„Pastarųjų metų statistika rodo, kad tokių atvejų mažėja. Žmonės, siūlantys pareigūnams kyšius, supranta to pasekmes, todėl tokie atvejai retesni. Kyšių suma priklauso nuo pažeidėjo, padaryto pažeidimo“, – situaciją komentavo J.Samorokovskaja.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato omunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė minėjo, kad Kauno apskrityje pradėta ikiteisminių tyrimų pagal LR BK 227 str. (dėl papirkimo):
2021 m. – 6 n.v.
2020 m. – 36 n.v.
2019 m. – 26 n.v.
2018 m. – 31 n.v.
Didžiausias siūlytas kyšis 2018 m. buvo 15 tūkst. eurų. 2019 m. siūlė – 3 tūkst., o 2020 m. – 1 000 eurų.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė minėjo, kad Klaipėdoje dėl pareigūno papirkimo 2021 m. pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas, o 2020 m. – 3 ikiteisminiai tyrimai.
„Kovo 6 d., apie 20 val., Klaipėdoje, Naujojo Uosto g., pareigūnai sustabdė automobilį „Opel“, kurį vairavo 1973 m. gimusi moteris. Alkoholio matuokliu vairuotojai buvo nustatytas 1,91 prom. neblaivumas.
Moteris aiškino, kad alkoholio negėrė, esą vartojo „valerijono lašų“. Siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės už vairavimą neblaiviai, policijos pareigūnui į delną įspraudė 100 eurų. Pareigūnas ją perspėjo dėl gresiančios atsakomybės, tačiau savo ketinimų ji neatsisakė ir vis tiek bruko pinigus.
„Susitarti“, aišku, nepavyko – moteris buvo uždaryta į areštinę, pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl vairavimo esant neblaiviai ir bandymo papirkti policijos pareigūną“, – pasakojo A.Grauslienė.
A.Grauslienė pastebėjo, kad kyšius siūlančių asmenų mažėja, paprastai užtenka policijos pareigūno įspėjimo apie gresiančią atsakomybę: „Pasitaiko ir atvejų, kai bauda už padarytą nusižengimą būna mažesnė nei asmens siūlomas kyšis“.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vedėja Asta Šuminienė kalbėjo, kad Utenoje 2020 m. didžiausias pasiūlytas kyšis buvo 600 svarų (kitos sumos nuo 40 iki 500 eurų).
„Bandymų papirkti policijos pareigūnus atvejų mažėja, tačiau vis dar pasitaiko asmenų, kurie siekdami išvengti atsakomybės nesusimąsto, kad vykdo nusikalstamą veiką.
Tokiais atvejais baudžiamoji atsakomybė tenka ne tik pagal LR BK 281 str., už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, tačiau ir už bandymą papirkti policijos pareigūnus. Už tai gali būti skiriama ne tik bauda arba areštas, bet ir laisvės atėmimas iki penkerių metų“, – pasakojo A.Šuminienė.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vedėjas Artūras Šliavas atskleidė, kad per 2020 m. didžiausias siūlomas kyšis buvo 1 000 eurų, o realiai duodamas – 50 eurų.
„Dėl 1 000 eurų pastebėtina, kad tokio dydžio kyšis siūlytas buvo tik vieną kartą per metus. Jį siūlė neblaivus asmuo, ne Lietuvos Respublikos pilietis. Didesni nei 100 eurų kyšiai paprastai yra siūlomi, niekada neduodami, neblaivių asmenų“, – minėjo A.Šliavas.
A.Šliavas sakė, kad dėl duodamo kyšio dydžio pastebėtina, jog 2018-2020 m. laikotarpiu dominuojanti duodamo kyšio suma yra 50 eurų ir ta suma lyginant su 2017 m. yra sumažėjusi, nes 2017 m. dažniausiai būdavo duodama 100 eurų. Taip pat stebima tendencija, kad Šiauliuose nuo 2018 m. pareigūnams nebesiūloma/nebeduodama kitokių kyšių nei pinigai, nes, pavyzdžiui, 2016 m. kaip kyšis buvo siūlomas dyzelinas, remonto paslaugos. 2017 m. kaip kyšis buvo duodamas konjakas, saldainiai ir kava.
Turi prisitaikyti
Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius sako, jog keisti žmonių požiūrį į kyšius nėra taip paprasta.
„Šiuo klausimu galime drąsiai ir gražiai kalbėti apie šiuolaikinę policiją. Nėra net minties pareigūnams kažką siūlyti. Aišku, praeityje gyvenome tokioje santvarkoje ir tokių įpročių bei papročių turėjome. Visi buvo įpratę siūlyti kyšį, o dabar tą įprotį keisti yra sudėtinga užduotis. Netikiu, kad dabar pareigūnas pats inicijuotų kyšį“, – kalbėjo V.Milius.
„Esu važinėjęs per Rusiją, Balkanų šalis kur pareigūnai tave reketuoja. Tu net pažeidimo nepadarai, tačiau pareigūnai, pamatę, kad tavo transporto priemonės užsienietiški numeriai arba esi ne vietinis, stabdo ir reikalauja kyšio. Policija sako, jog bauda, pavyzdžiui, siekia apie 300 eurų, tačiau gali jiems sumokėti 150 eurų ir nereikės jokių dokumentų“, – pasakojo V.Milius.
Pasak pašnekovo, šiose šalyse pareigūnai viską sako „atviromis kortomis“ ir be jokios sąžinės graužaties: „Dar kartais nusprendžia manipuliuoti, nes užsienietis nežino, kokia toje šalyje yra bauda. Pareigūnai sako, jog bauda siekia 300 eurų, tačiau iš tikro siekia vos 50 eurų. Netikiu, kad Lietuvoje dabar taip gali būti, tačiau tikiu ir žinau, kad kažkada taip buvo. Manau, kad Lietuvos policija dabar yra pasikeitusi kardinaliai“.
V.Milius prisiminė, jog kažkada su korėjiečiais važiavo į Londoną, nes jiems vedė ekskursiją. Kazachstane juos sustabdė policija ir tvirtino, jog jie viršijo greitį, tačiau paprašius parodyti įrodymą – neturėjo, ką parodyti: „Jis man pasakė, kad mačiau, jog viršijote greitį. Pareigūnas neturėjo jokio radaro...“.
„Supratau, jog su jais visos derybos yra apie nieką. Už manęs stovėjo penki automobiliai su užsieniečiais, o aš turėjau išspręsti šią problemą. Supratau, kad jei aš nieko neduosiu, tai stovėsime ir lauksime dvi valandas. Aišku, gal dienos pabaigoje mus būtų paleidę, nes mes nepadarėme jokio nusižengimo. Aš tiems dviems pareigūnams daviau po 10 eurų ir pasakiau, jog papietautų už mūsų sveikatą“, – pasakojo V.Milius.
V.Milius sakė, jog nežino, ar pasielgė teisingai, bet supranta, jog tam tikrose valstybėse yra blogos ir geros taisyklės, prie kurių turi prisitaikyti.
Turi siųsti žinią
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus programų vadovė Ingrida Kalinauskienė aiškino, kad nors su kyšininkavimu kelių policijoje iš esmės esame susitvarkę – pernai 5 proc. gyventojų teigia davę kyšį, palyginti su beveik kas antru prieš dešimtmetį: „Kyšininkavimas – tai nesaugumo jausmo, nepasitikėjimo viešuoju sektoriumi išraiška“.
„Vertinčiau COVID-19 pandemiją kaip antikorupcinį testą mūsų valstybei. Su karantinu ir tokiais apribojimais kaip, pavyzdžiui, keliavimas tarp skirtingų savivaldybių, dažniau susiduriama su policijos pareigūnais.
Todėl labai svarbu, kad tiek policijos vadovai, tiek pareigūnai laikytųsi aiškios pozicijos ir siųstų žinią, jog kyšiai yra netoleruojami“, – teigė I.Kalinauskienė.
