VMI stebės verslininkų automobilius – skelbia, kokių konkrečių priemonių imsis

VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius. Keliuose įrengtos pažeidimų kontrolės ir numerių atpažinimo sistemos stebės, ar įmonių automobiliai naudojami darbo tikslais. Verslininkai kritikuoja šią priemonę kaip neveiksmingą, tuo metu valdžios atstovai teigia, kad jos nebuvimas lemia milijoninius biudžeto praradimus.

VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>lrytas.lt fotomontažas
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>lrytas.lt fotomontažas
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>G.Bitvinsko nuotr.
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>G.Bitvinsko nuotr.
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>V.Skaraičio nuotr.
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>V.Skaraičio nuotr.
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>V.Skaraičio nuotr.
VMI griežčiau kontroliuos, kaip įmonės naudoja savo automobilius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

Jun 21, 2021, 9:28 PM, atnaujinta Mar 31, 2023, 2:16 PM

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius tvirtino, kad mokesčių administratorius planuoja plėsti kontrolės priemonių arsenalą pasitelkiant į daugiafunkcinę pažeidimų kontrolės sistemą, kuri fiksuoja transporto priemonių judėjimą magistraliniuose ir regioniniuose keliuose, bei numerių atpažinimo sistemą – transportų priemonių, kertančių valstybės sieną pasienio punktuose, vaizdo fiksavimas ir automobilio registracijos numerių identifikavimas.

Šios priemonės leis nustatyti atvejus, kai įmonių lėšomis įsigyti automobiliai yra naudojami privatiems poreikiams, pavyzdžiui, savaitgaliais ar po darbo valandų vykstama į pajūrį, užmiestį ar atostogų į užsienį. Taip pat planuojama bendradarbiauti su kurortinėmis savivaldybėmis dėl papildomos informacijos gavimo apie įmonėms priklausančių automobilių judėjimą galimai nesusijusį su darbo tikslais.

Be to, R.Puncevičius atskleidė, kad artimiausiu metu planuojama plėsti bendradarbiavimą su Neringos savivaldybe numatant informacijos gavimą apie įmonėms priklausančių automobilių įvažiavimą į šią savivaldybę, o ateityje ketinama ieškoti įvairių sprendimų ir su kitomis kurortinėmis savivaldybėmis.

„Mokestinio patikrinimo ar kontrolės veiksmų metu yra tikrinami kelionės dokumentai, degalų pylimo laikas, automobilio nuvažiuoti kilometrai ir kita susijusi informacija. Taip pat šios informacijos gali būti paprašyta kontaktuojant su verslo atstovais, vykdant stebėseną.

Kilus įtarimui, kad automobilis gali būti naudojamas asmeninėms reikmėms, taip pat yra numatyta tikrinti ir transporto priemonės judėjimą pagal prieš tai minėtų sistemų surenkamus duomenis. Pažymėtina, jog VMI turi teisę tikrinti mokesčių mokėtoją už einamuosius ir tris praėjusius kalendorinius metus“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo R.Puncevičius.

Patikrinimo metu mokesčio mokėtojas turi pagrįsti, jog automobilis yra naudojamas įmonės poreikiams.

Papildomai gali būti prašoma pateikti papildomus dokumentus: automobilio įsigijimo tikslas, kokiomis lėšomis pirktas automobilis (nuosavos ar skolintos), automobilio apskaitymas įmonės apskaitoje (ilgalaikis turtas ar prekė), kaip naudojamas automobilis (veikloje ar nuomojamas), kokia automobilio naudojimo, laikymo, eksplotacinių išlaidų, degalų normų apskaitos tvarka, kas įmonėje naudojasi automobiliu (kokias funkcijas atlieka šie darbuotojai), vidutinis nuvažiuotas kilometrų rodiklis per mėnesį, jei automobilis nuomojamas, prašoma pateikti klientų paieškos, kainos ir jos nustatymo informaciją, kita aktuali informacija – PVM atskaita, sąnaudos, pajamos natūra.

Jei automobilis yra perkamas įmonės vardu, jis turi būti naudojamas įmonės veikloje pagal paskirtį, t. y., pajamoms uždirbti bei ekonominei naudai gauti. Toks automobilis gali būti naudojamas ir asmeniniams tikslams, pavyzdžiui, vykti apsipirkti po darbo ar pailsėti prie jūros, tačiau tokiu atveju gaunama nauda yra atitinkamai apmokestinama. Nauda, kurią gauna darbuotojas, laikoma darbo užmokesčiu: skaičiuojamas GPM, „Sodros“ įmokos, PSD.

„Gauta nauda gali būti įvertinta tokio turto nuomos tikrąja rinkos kaina arba įvertinama 0,75 proc. to automobilio tikrosios rinkos kainos arba 0,70 proc., jeigu pajamų natūra davėjas neapmoka sunaudotų degalų išlaidų, ir apmokestinama GPMĮ nustatyta tvarka.

Taip pat svarbu tai, kad jei lengvieji automobiliai ir/ar visureigiai įsigyjami įmonės reikmėms (neskirti pardavimui, nenaudojami nuomai ar keleivių vežimo už atlygį paslaugoms teikti), tai jų pirkimo PVM negali būti atskaitomas“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė R.Puncevičius.

Anot pašnekovo, kai prekės įsigyjamos įmonės reikmėms, tačiau jos arba laikinai perduodamos kitam asmeniui naudotis neatlygintinai, ar neatlygintinai perduodamos kitam asmeniui disponuoti kaip savininkui, tai prekes perdavusiam asmeniui atsiranda prievolė apskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti pardavimo PVM. Prekių pirkimo PVM įtraukus į PVM atskaitą, tačiau prekes panaudojus privatiems poreikiams, turi būti apskaičiuojamas pardavimo PVM.

VMI kontrolės departamento vyresnysis patarėjas tvirtino, kad kontrolės veiksmų metu nustačius, kad įmonių vadovų, savininkų ir darbuotojų asmeniniai poreikiai tenkinami įmonių lėšomis (įtraukiant asmeninėms reikmėms skirtų pirkinių įsigijimo išlaidas ir pirkimo PVM, išvengiant mokėtino GPM) įmonėms gali būti taikomos skirtingos sankcijos: priskaičiuotų mokėtinų mokesčių suma ir delspinigiai, administracinė atsakomybė, bauda.

Šiuo metu mokesčių administratorius stebėsenos bei kontrolės veiksmams yra atrinkęs apie 550 mokesčių mokėtojų, įsigijusių didesnės kaip 50 tūkst. vertės automobilius.

Pašnekovas pasakojo, kad daliai jų siunčiami klausimynai, siekiant surinkti informaciją, kuri leistų įvertinti, kaip ar kiek jie naudojami įmonės ekonominėje veikloje, ar laikomasi teisės aktų reikalavimų, dalis įmonių sulaukė kvietimo pokalbiui su mokesčių administratoriumi. Taip pat šiuo metu pradėti 65 kontrolės/stebėsenos veiksmai, kurių metu mokesčių mokėtojai jau deklaravo beveik 30 tūkst. eurų mokesčių.

2020 m. III ketv. – 2021 m. I ketv. atlikus 16 kontrolės veiksmų susijusių su prabangių automobilių įsigijimu ir deklaruota virš 90 tūkst. eurų mokesčių.

Turi pasižiūrėti, kaip laikomasi nuostatų

Finansų viceministrė Rūta Bilkšytė „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo, kad automobiliai, kurie pirkti įmonės vardu gali būti naudojami ir asmeniniams poreikiams. Tik tam reikia susimokėti mokesčius. VMI atstovai pastebėjo, kad mokesčių normos atitikties nėra laikomasi.

„Pirmiausia turime pasižiūrėti, kaip yra laikomasi nuostatų. Juose aiškiai nustatyta, jog tam tikra dalis bei procentas nuo automobilio vertės yra apmokestinama bei pripažįstama, kaip naudojimas privatiems poreikiams. Tai yra gana paprastas apskaičiavimas“, – teigė R.Bilkšytė.

Anot pašnekovės, dabar VMI prašys įmonių deklaruoti savo turimus automobilius, kurie naudojami asmeniniams poreikiams. Jei automobilis bus deklaruotas ir mokesčiai sumokėti, tai niekas įmonės atstovo nesustabdys ir neužduos klausimų.

„Mes neturime tiek mokesčių inspektorių, jog patikrintų 100 tūkst. automobilių. Naujos technologijos padės sugretinti informaciją, kuriose įmonėse yra registruoti automobiliai, kurie registruoti privatiems asmenims poreikiams ir kiek mokesčių sumokėta. Čia nereikia 50 bobučių...“, – minėjo „Žinių radijo“ laidoje finansų viceministrė.

R.Bilšytė mano, kad atsiras įmonių, kurios gali pradėti išsisukinėti, tačiau yra bendra nuostata ir įstatymų reikia laikytis visiems.

Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė „Žinių radijo“ laidoje pasakojo, kad po šios priemonės pritaikymo bus priimtas sprendimas, jog reikėtų patikslinti pajamų natūros pripažinimo tvarką.

Finansų viceministrė pritaria D.Čibrienei ir sakė, kad jau nuo kitų metų turėtų būti patikslinta tvarka.

R.Bilšytė aiškino, kad dabar pagrindinis administravimas bus suskaičiuoti pajamas.

„Aš pati į Finansų ministeriją atvažiuoju dviračiu, todėl ministerijos transporto priemone nesinaudoju. Aišku, jeigu reikia važiuoti toliau, tai mane nuveža“, – kalbėjo finansų viceministrė.

Pasak pašnekovės, VMI nefotografuoja automobilių. Sistema tik nuskaito automobilių numerius, o tai jau daroma seniai, pavyzdžiui, stebint, ar vairuotojai neviršija greičio. Vėliau VMI lygins gautą informaciją su turima bei stebės, ar tie automobiliai yra deklaruoti.

D.Čibirienė „Žinių radijo“ laidoje teigė, kad privačių poreikių mokesčiai yra nedideli, todėl galima būtų, pavyzdžiui, 25 tūkst. vertės automobilį priskirti tik važiavimo funkcijai, o brangesnius – reprezentacijai. Pasak pašnekovės, reikėtų pagalvoti apie PVM atskaitą ir įstatyminių spragų koregavimą.

R.Bilšytė taip pat pritaria, kad taisyklių turi būti laikomasi ir, jei reikia, jos turi būti koreguojamos.

Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas laidoje kometavo, kad pirmą kartą išgirdęs iniciatyvą išsigando ir sutriko, tačiau dabar jį maloniai nustebino VMI pasisakymai.

„Svarbiausias dalykas yra duomenų perdavimas tretiesiems asmenims komercijos tikslais. Jeigu valstybė gali iš vienos institucijos į kitą perduoti duomenis, kai tai susiję su valstybės interesais – nematau jokios grėsmės“, – svarstė D.Arlauskas.

Anot pašnekovo, dabar reikia užkardyti verslininkus, kurie pradeda gudrauti ir susitarti dėl bendrų „žaidimo taisyklių“, kurios turėtų būti vienodos.

„Būtų gerai, kad Finansų ministerija prieš kažką darydama pasikonsultuotų su tais asmenimis, kieno atžvilgiu tai bus daroma“, – teigė darbdavių konfederacijos prezidentas.

Galėtų pradėti visus sekti

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pašaipiai pasakė, kad VMI galėtų pradėti visus žmones sekti ir viską aiškintis: „Galėtų pradėti visuomeninį sekimą. Kur kas eina ir ką daro“.

Pasak pašnekovo, šis poelgis yra nesuvokiamas dalykas verslininkams ir daugeliui žmonių.

„Problemos turėtų būti sprendžiamos civilizuotai. Man atrodo, kad šį sprendimą priėmė dėl to, jog jiems buvo sudėtinga administraciškai atskirti, kada automobilis yra naudojamas įmonės tikslams, o kada – asmeniniams“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo A.Romanovkis.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas taip pat minėjo, kad iš kažkur atsiranda nežinomi ir dideli skaičiai, o tai jam „kvepia politikavimu“. Pašnekovas mano, kad mokesčių inspekcijai šis valstybės pareiškimas yra politinis spaudimas.

„Tai yra visiškas nepasitikėjimas verslais. Daugelis verslų yra nustebę šiuo sprendimu, bet gal čia dabar yra tokia politinė mada...“, – svarstė A.Romanovkis.

Į biudžetą priskaičiuotos didelės sumos

VMI kontrolės departamento vyresnysis patarėjas pateikė keletą pavyzdžių, kai įmonės mėgino neteisėtai pasinaudoti PVM atskaita už prabangius automobilius, visais šiais atvejais buvo patikslintos deklaracijas papildomai deklaruojant PVM: „Porsche“ įsigyta už 92 396,70, o PVM suma – 19 403,3 eurų; „Mercedes“ įsigyta už 74 800, o PVM suma sudaro 12 981,82 eurų. Kitas „Mercedes“ automobilis įsigytas už 71 199, o PVM suma sudaro 12 356,85 eurų.

R.Puncevičius naujienų portalui lrytas.lt paaiškino, kad asmeninių poreikių tenkinimas įmonių lėšomis – tai nepagrįstas įmonių leidžiamų atskaitymų ir PVM atskaitos didinimas, įtraukiant asmeninėms reikmėms skirtų pirkinių įsigijimo išlaidas ir pirkimo PVM, taip mažinant apmokestinamąjį įmonių pelną ir mokėtiną PVM. Gaunama ir asmeninė nauda, išvengiant mokėtino GPM.

Įmonių lėšomis tenkinami įvairūs įmonių vadovų, savininkų ir darbuotojų asmeniniai poreikiai, tačiau daugiausia nustatoma atvejų, susijusių su įvairių transporto priemonių, įskaitant pramoginius laivus ir orlaivius, įsigijimu; nekilnojamojo turto įsigijimu ir kelionėmis, kurios įforminamos kaip komandiruotės.

Per 2019 m. VMI 48 kontrolės veiksmų metu nustatė asmeninių poreikių tenkinimo įmonių lėšomis bei pajamų gavimo natūra atvejus. Šių kontrolės veiksmų metu į biudžetą priskaičiuotos mokėtinos/deklaruotinos mokesčių ir su jais susijusios sumos iš viso sudarė beveik 2,2 mln. eurų.

Per 2020 m VMI 72 kontrolės veiksmų metu nustatė asmeninių poreikių tenkinimo įmonių lėšomis bei pajamų gavimo natūra atvejus. Šių kontrolės veiksmų metu į biudžetą priskaičiuotos mokėtinos/deklaruotinos mokesčių ir su jais susijusios sumos iš viso sudarė apie 1,5 mln. eurų.

Per 2021 m. I ketv. VMI 31 kontrolės veiksmo nustatė asmeninių poreikių tenkinimo įmonių lėšomis bei pajamų gavimo natūra atvejus. Šių kontrolės veiksmų metu į biudžetą priskaičiuotos mokėtinos/deklaruotinos mokesčių ir su jais susijusios sumos iš viso sudarė beveik 254 tūkst. eurų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.