Pačių ir suprojektuotas, ir pastatytas
„Laivas pastatytas Klaipėdoje vietos gyventojams ir miesto svečiams. Tikimės, kad jis jungs krantus, džiugins žmones mažindamas eiles prie keltų ir jie tikrai neminės mūsų blogu žodžiu.
Bet kuriuo atveju mums tai neeilinis įvykis. Naujo laivo kaip ir vaiko gimimas – tai ir emocijos, ir džiaugsmas, nes darbas, kurį darai gana ilgą laiką, įgauna ir formą, ir turinį, ir prasmę.
„Smiltynės perkėlos“ nuotr.
Kai jis pirmą kartą paliečia vandenį, emociškai jaučiamės pakylėti, bet dar smagiau bus, kai po kelių savaičių sulauksime bandymų pabaigos ir perduosime laivą užsakovui“, – VE.lt sakė AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
Bendrovės vadovas itin džiaugiasi ne tik tuo, kad keltas Vakarų Baltijos laivų statykloje pastatytas „iki rakto“, bet ir tuo, kad buvo pačių suprojektuotas, kad jis – jų kūrinys iki galo.
„Klaipėda“ didelių apribojimų, kada negalėtų plaukti per marias, neturi. Pasak A. Šileikos, šis laivas nėra itin jautrus Klaipėdos sąlygoms.
„Jis gana galingas, manevringas, turi ledo juostą, bet apie visa tai papasakosime vardo suteikimo keltui ceremonijos metu. Manau, pirmieji klaipėdiečiai keltą išbandyti galės rugpjūčio pradžioje“, – sakė A. Šileika.
Jis neatmetė galimybės, kad keltas „Klaipėda“ yra „Smiltynės perkėlos“ laivyno modernizavimo pradžia. Galbūt bus užsakyta pastatyti ir kitus keltus, gal net laivelį, kuris iš Klaipėdos kursuotų į Nidą.
„Mes tikrai galime pastatyti ir nedidelį laivelį. Dirbame kartu tiek su „Smiltynės perkėla“, tiek su Klaipėdos universitetu, vystome autonominio kelto projektą“, – sakė VLG vadovas.
Keleiviams bus labai patogus
AB „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas patenkintas naujagimiu, kurio kaina – 6,5 mln. eurų. Bendrovė finansuoja 15 proc., 85 proc. finansuoja Suomijos banko „OP Corporate Bank plc“ Lietuvos filialo paskola.
„Jis jau vandenyje. Dabar laukia kelto eigos, stabilumo, manevringumo, švartavimosi, avarinio stabdymo ir t. t. bandymai. Kol kas laivas dar neturi teisės plaukti, nes dar nėra įregistruotas Lietuvos vidaus vandenų laivų registre. Bet tikimės, kad jis jau greitai stos į rikiuotę“, – VE.lt sakė „Smiltynės perkėlos“ vadovas.
„Smiltynės perkėlos“ nuotr.
Pasak jo, po krikštynų dar bus įvairių reikalų, reikės sutvarkyti daugybę dokumentų, gauti įvairius leidimus, apmokyti įgulą, visi bendrovės kapitonai turės su juo paplaukioti ir išmokti valdyti, tad dar praeis kokios dvi savaitės, kol laivas pradės daryti reisus.
Kas bus laivo krikštamotė, nežino net pats M. Čiakas. Naujo kelto kapitonas jau yra paskirtas, bet bendrovės vadovas neišdavė paslapties.
Bus ir stalas kūdikiams
Keltas „Klaipėda“ gali plukdyti 40 lengvųjų automobilių, iki 8 didžiųjų turistinių autobusų. Jeigu plukdytų tik keleivius, jų galėtų paimti apie 1 000. Dabartinis keltas „Nida“ gali plukdyti tik 700 keleivių.
V.Balkūno nuotr.
„Klaipėda“ yra ir moderniausias ir didžiausias mūsų laivas. Norėčiau akcentuoti, kad jis yra pritaikytas žmonėms, turintiems negalią, pradedant nuo patekimo į saloną ir baigiant jiems specialiai įrengtu sanitariniu mazgu. Beje, laive bus ir mamos kambarys, ir stalas kūdikiams vystyti“, – pasakojo bendrovės vadovas.
Jis juokauja, kad naujasis keltas dirbs karštuose taškuose. Dažniausiai jie būna Naujojoje perkėloje, ypač savaitgaliais. „Jeigu taip nutiktų, kad iš pliažų grįžinėtų daug žmonių, permesime „Klaipėda“, kad Senojoje perkėloje padarytu kelis reisus“, – sakė M. Čiakas.
E.Petkutės nuotr.
Kai rikiuotėn stos naujasis keltas „Klaipėda“, Naujojoje perkėloje vienu metu galės dirbti net keturi keltais, o Senojoje perkėloje esant reikalui – du.
Keltas „Kintai“ gegužės pabaigoje jau išėjo į užtarnautą poilsį. Jau baigėsi šio laivo dokumentų galiojimo laikas ir Lietuvos transporto saugos administracija nepratęsė termino.
Susiję straipsniai
Greičiausia senasis keltas bus parduodamas aukcione, kuris, galimas daiktas, po savaitės ar dviejų bus skelbiamas.