Kelia kritinius klausimus dėl naujo automobilių mokesčio: apgalvota ne viskas

Aplinkos ministerija žada apmokesti taršius automobilius, tačiau Lietuvos autoverslininkų asociacijos atstovas Gediminas Saudargas „Žinių radijo“ laidoje „Žalia rodyklė“ pripažino, kad apgalvoti yra ne visi klausimai. Pavyzdžiui, kaip bus skaičiuojamas taršos mokestis, jei automobiliu bus nesinaudojama ar jis bus išregistruotas? Ekspertui užkliuvo ir ministerijos skatinimas naudoti elektromobilius. Pasak jo, skatinant tik jų įsigyjimą – nieko nebus, pirmiausia reikia imtis sparčiai gerinti infrastruktūrą.

Kyla klausimas: kaip bus skaičiuojamas taršos mokestis, jei automobiliu bus nesinaudojama ar jis bus išregistruotas?<br>M.Patašiaus nuotr.
Kyla klausimas: kaip bus skaičiuojamas taršos mokestis, jei automobiliu bus nesinaudojama ar jis bus išregistruotas?<br>M.Patašiaus nuotr.
Kyla klausimas: kaip bus skaičiuojamas taršos mokestis, jei automobiliu bus nesinaudojama ar jis bus išregistruotas?<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kyla klausimas: kaip bus skaičiuojamas taršos mokestis, jei automobiliu bus nesinaudojama ar jis bus išregistruotas?<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kyla klausimas: kaip bus skaičiuojamas taršos mokestis, jei automobiliu bus nesinaudojama ar jis bus išregistruotas?<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kyla klausimas: kaip bus skaičiuojamas taršos mokestis, jei automobiliu bus nesinaudojama ar jis bus išregistruotas?<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kyla klausimas: kaip bus skaičiuojamas taršos mokestis, jei automobiliu bus nesinaudojama ar jis bus išregistruotas?<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kyla klausimas: kaip bus skaičiuojamas taršos mokestis, jei automobiliu bus nesinaudojama ar jis bus išregistruotas?<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tik skatinti įsigyti elektromobilius neužtenka, pirmiausia reikia pagerinti infrastruktūrą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tik skatinti įsigyti elektromobilius neužtenka, pirmiausia reikia pagerinti infrastruktūrą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tik skatinti įsigyti elektromobilius neužtenka, pirmiausia reikia pagerinti infrastruktūrą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Tik skatinti įsigyti elektromobilius neužtenka, pirmiausia reikia pagerinti infrastruktūrą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Tik skatinti įsigyti elektromobilius neužtenka, pirmiausia reikia pagerinti infrastruktūrą.<br>www.unsplash.com nuotr.
Tik skatinti įsigyti elektromobilius neužtenka, pirmiausia reikia pagerinti infrastruktūrą.<br>www.unsplash.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jul 29, 2021, 8:01 AM, atnaujinta Jul 29, 2021, 8:01 AM

– Aplinkos ministerija paskelbė, kad žada apmokestinti visus automobilius. Žmonės nenori mokesčių, bet tai neišvengiama, nes daugumoje išsivysčiusių valstybių taršos ir kiti mokesčiai jau seniai yra. Ką, G.Saudargai, manai apie tokius mokesčius?

– Lietuva ilgai buvo balta dėmė, neturėjome jokio mokesčio arba turėjome tik kelių mokestį, kuris įskaičiuotas į benzino kainą. Tai kaip nematomas mokestis.

Bet prieš tai buvusi Vyriausybė nusprendė įvesti taršos mokestį, kuris buvo ir tebėra automobilių registracijos mokestis, neužkardantis noro įsigyti taršesnį ar taršų automobilį.

Dabar dėl Aplinkos ministerijos pateiktų taršos mokesčio gairių galima pasidžiaugti, nes pagaliau akcentuojami tarščiausi, seni automobiliai. Einame teisinga kryptimi.

– Nemažai laiko bendradarbiavai su užsienio šalių, Vokietijos autoverslininkais. Kokia situacija yra ten? Einame panašiu keliu ar išradinėjame dviratį?

– Vokiška sistema yra pavyzdys galimam visos Europos automobilių taršos apmokestinimui. Tik Vokietijoje nėra importo mokesčio, yra tik taršos. Jei vokietis turi automobilį, jį naudoja – moka už taršą. Jei vokietis automobiliu nevažiuoja, jį išregistruoja, tada nemoka nei draudimo, nei kitų mokesčių, o turėjimo mokesčio ten nėra.

Tad nežinau, kaip Lietuvoje bus skaičiuojamas taršos mokestis, jei automobiliu bus nesinaudojama ar jis išregistruojamas.

– Aplinkos ministerijos planas yra ne tik apmokestinti taršius automobilius, bet ir skatinti elektromobilių naudojimą. Ar judame teisinga kryptimi?

– Trūksta sisteminio požiūrio iš Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų. Jie kalba, kad skiria šiemet 5 mln. eurų elektromobilių įsigyjimui skatinti. Tie 5 mln. eurų nėra labai didelė suma, o ir mes nežinome, kiek elektromobilių vienetais ar procentiškai turime įsigyti, koks mūsų planas, tikslas. Tik skyrė pinigų ir viskas. Jei jų užteks – gerai, jei neužteks – žiūrėsime vėliau.

Bet norint skatinti elektromobilių naudojimą reikia gerinti infrastruktūrą dešimtimis ir šimtais kartų. Jei, pavyzdžiui, atsirastų apie 5 tūkst. elektromobilių per metus, tada reikėtų įrengti bent 5 tūkst. privačių krovimo stotelių ir esamą krovimo tinklą pagreitinti bent 5 kartus, nes benzino ar dyzelino galima įsipilti per 5 minutes, o elektros – per gerą pusvalandį.

O infrastruktūrai atsirasti reikia didelių lėšų. Privačiam verslui neapsimokėtų į tai investuoti, tai būtų nuostolinga, nes elektros litro kaina taptų neadekvati.

– Vadinasi, vienintelė gelbėtoja yra valstybė?

– Taip, valstybė – stipriausia gelbėtoja.

– Kokia situacija aplinkinėse šalyse?

– Pavyzdžiui, Vokietija skiria 5 mlrd. eurų trejų metų programai – kompensuojamos privačių vartotojų įrengiamos elektromobilių krovimo stotelės prie jų namų, biurų ir kitose viešose vietose, kad kiekvienas vartotojas turėtų po stotelę. Vienam vartotojui skiriama 1 tūkst. eurų parama.

Ten nėra ir tokio apribojimo, kokį turime mes: fizinis asmuo turi išlaikyti mašiną bent 4 metus, o juridinis – 3 metus. Juk būtų galima pakeisti automobilį po 2 metų. Kodėl reikia riboti dažnesnį automobilių atsinaujinimą? Čia reikia suprasti taip, kad, jeigu važiuoju naujesniu automobiliu, per gerai gyvenu?

– Mano akimis, elektromobiliai sensta greičiau nei automobiliai su vidaus degimo varikliu. 20 metų benzininiu automobiliu dar galima važiuoti, bet nemanau, kad žmonės norės pirkti seną „Leaf“, kuris su senstelėjusia baterija nuvažiuoja tik 100 km, nors ir kainuos ne tiek daug. Ar iš tiesų elektromobilių elektronika, agregatai sensta greičiau nei mūsų senieji automobiliai?

– Elektromobilių evoliuciją būtų galima palyginti su mobiliaisiais telefonais. Tik atsiradę mobilieji telefonai buvo dideli, gremėzdiški, jų akumuliatoriai veikė trumpai, ryšys buvo ribotas. Bet bėgant laikui telefonas mažėjo, baterija stiprėjo ir kalbėjimo laikas ilgėjo, atsirado plačios interneto galimybės.

Žvelgiant į amžių: turime 120 automobilizmo metų ir tik 10 aktyvių elektromobilizmo metų. Jau nebėra tiek daug galimybių už protingą kainą patobulinti iškastiniu kuru varomus automobilius, o elektromobilių galimybės dar plačios ir nepamatuotos. Elektromobiliai labai greitai evoliucionuoja.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.