Trečiadienį posėdyje premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad transporto ribojimo atsisakyta, nes buvo įvertintos administracinės galimybės.
„Transporto ribojimo atsisakyta, nes buvo įvertintos administracinės galimybės. Bet kalbame tik apie miesto ir priemiestinį viešąjį transportą. Nekalbame apie tolimesnį susisiekimą, kur tikrai yra visos techninės galimybės patikrinti žmogaus bilietą ir galimybių pasą.
Tačiau miesto transporte, ypač piko metu, vaikams grįžtant į mokyklas, administraciškai įgyvendinti tokį patikrinimą būtų sudėtinga. Tada susisiekimo paslaugų įmonei reikėtų suteikti papildomus įgaliojimus tikrinti ir žmogaus sveikatos duomenis“, – paaiškino I.Šimonytė.
Naujienų portalas lrytas.lt nusprendė pasitikslinti dėl tarpmiestinių kelionių. Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino, jog norint keliauti su tarpmiestiniais autobusais galimybių paso vis tik reikės.
Keleivių vežėjai teigia suprantantys skiepų būtinybę, žinantys, jog tai – vienintelė galimybė išeiti iš sudėtingos dabartinės situacijos. Vis dėlto jie sako negalėsiantys patikrinti visų keleivių bei užtikrinti, kad jie važiuotų su galimybių pasu.
Abejoja įgyvendinimo galimybėmis
Bendrovės TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius pabrėžė, kad nežino, kas dabar pas juos įmonėje tikrins galimybių pasus.
„Vienas vairuotojas visada važiuoja, o dabar dar kažkas turės tikrinti galimybių pasą. Ant mūsų užkrovė didelę atsakomybę, bet pajėgų nėra... Niekas su mumis nieko nederino, tik priėmė sprendimą ir viskas“, – akcentavo bendrovės generalinis direktorius.
Pasak pašnekovo, tarpmiestiniai autobusai turi tarpinius sustojimus, kuriuose, jei tikrins kiekvieną žmogų, užtruks daug laiko ir dėl to gali pradėti vėluoti reisai.
Taip pat A.Indrašius teigė, jog močiutė, važiuojanti iš kaimo, tikrai neturės jokio galimybių paso mobiliajame telefone.
„Kaip mums žinoti, ar tas galimybių pasas nėra padirbtas? Tegul tos atsakingos institucijos ir tikrina, o neužkrauna visą naštą ant vežėjų“, – pyko pašnekovas.
Be to, A.Indrašius nesupranta, ką reikės daryti toms šeimoms, kuriose vieni turės galimybių pasus, o kiti – ne.
Tokiu sprendimu nepatenkinti ir kiti šalies vežėjai.
„Pirmoji problema, su kuria susidursime, – techninis sprendimo įgyvendinimas. Toli gražu ne visi vyresnio amžiaus žmonės turi išmaniuosius įrenginius, galimybę prisijungti prie interneto ir parsisiųsti galimybių pasą.
Antra, viešasis transportas nėra renginys arenoje ar teatro spektaklis – juo žmonės važiuoja į poliklinikas, ligonines, vaistines. Užkirsti paskutinį kelią patekti net pas medikus būtų prastas sprendimas“, – sakę bendrovės „Kautra“ rinkodaros vadovas Gintautas Pakusas.
Patikrinti, ar visi turi galimybių pasą, ypač sudėtinga būtų didžiuosiuose miestuose, kur keleivių srautai didžiuliai.
Prievolė tikrinti keleivius – ne vežėjams Klaipėdos autobusų parko generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas siūlo, kad, įsigaliojus vyriausybės sprendimui, transporto keleivius tikrintų atsakingų institucijų atstovai, turintys patirties ir galimybių tai padaryti.
