Praėjus daugiau nei metams nuo taršos mokesčio įvedimo, automobilių pardavėjai sako: „Nors transporto priemonių savininkams tenka pakratyti kišenę, ekologijos dėl to nepadaugės“.
„Autoplius“ portalo komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas pastebėjo, jog viskas vyksta atvirkščiai, nei buvo planuota.
„Tie, kurie turi seną ir taršų automobilį, pasirenka jį „suvažinėti iki galo“, vietoj to, kad parduotų ir pirktų naujesnę transporto priemonę bei mokėtų dar vieną mokestį“, – kalbėjo G.Dauparas.
Naudotais automobiliais prekiaujančios įmonės atstovas teigia, kad praėję metai vartotojų pasirinkimui įtakos beveik nepadarė.
„Nežinau, ar buvo pasiruošta tam mokesčiui. Jokio poveikio kaip ir nebuvo, įvedus šį taršos mokestį. Kaip pirko tuos naudotus automobilius, taip ir toliau perka.
Pirkėjai šiuo metu nelabai kreipia dėmesio į taršos mokestį. Jeigu žmogus renkasi galingą automobilį, jam nesvarbu, ar sumokės 15 ar 400 eurų už taršos mokestį“, – pasakojo Baltijos realizacijos centro pardavimo vadovas Vaidas Sarapinas.
Anot pašnekovo, nuskriausti liko tie, kurie turi galingus automobilius ir su jais ne tiek daug važinėja: „Jiems tenka mokėti didelį mokestį“.
Nors įstatymo tikslas pozityvus, automobilius nuomojančios įmonės vadovas teigia, kad ne mokesčiai, o didesnis vartotojų sąmoningumas padėtų mažinti taršą.
„Žmonės tikrai atranda elektrinius automobilius. Jų ieško gal net kartais labiau negu benzininių, bet dar trūksta drąsos, žinojimo, patyrimo, kaip elgtis su ta transporto priemone. Senas automobilis, kuris teršia aplinką, turi trauktis iš mūsų gyvenimo.
Manau, kad mokesčiai yra vienas iš būdų su tuo kovoti. Bet aš taip pat manau, kad žmones reikia skatinti pirkti dabartinius, šiuolaikinius, modernius ir su nedideliais ekonomiškais varikliais automobilius“, – akcentavo automobilių nuomos platformos „Citybee“ vadovas Kristijonas Kaikaris.
Verslo atstovų teigimu, realūs pokyčiai Lietuvos automobilių parke įvyks tik pakeitus įstatymą.
Pasak G.Dauparo, kai įves mokestį ne už registraciją, o už automobilio turėjimą, viskas pasikeis teigiama linkme.
„Žmonės pradės atsisakyti senų, taršių ir pigių automobilių. Pavyzdžiui, per metus sumokėti penktadalį ar ketvirtadalį automobilio kainos neapsimoka. O tokio tipo mokestis galėtų suveikti pakankamai teisingai ir taip, kaip ir buvo norima, o ne atvirkščiai, kaip buvo iki šiol“, – dėstė „Autoplius“ portalo komunikacijos specialistas.
Pagal dabartinį Lietuvos Respublikos transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo reguliavimą, maksimali mokesčių našta dyzeliniams automobiliams, registruotiems Lietuvoje nuo 2020 m. liepos 1 d., yra 540 eurų, benzininiams – 270, o hibridiniams – 243 eurai.
