Paskelbė, kada įsigalios eismo taisyklių pakeitimai (36)

Svarbiausi siūlomi eismo taisyklių pakeitimai įsigaliotų nuo 2022-ųjų birželio, kai kurios nuostatos dar bus derinamos su visuomene, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Svarbiausi siūlomi eismo taisyklių pakeitimai įsigaliotų nuo 2022-ųjų birželio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Svarbiausi siūlomi eismo taisyklių pakeitimai įsigaliotų nuo 2022-ųjų birželio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
M.Skuodis<br>G.Bitvinsko nuotr.
M.Skuodis<br>G.Bitvinsko nuotr.
Remigijus Šimašius<br>T.Bauro nuotr.
Remigijus Šimašius<br>T.Bauro nuotr.
Svarbiausi siūlomi eismo taisyklių pakeitimai įsigaliotų nuo 2022-ųjų birželio.<br>M.Patašiaus nuotr.
Svarbiausi siūlomi eismo taisyklių pakeitimai įsigaliotų nuo 2022-ųjų birželio.<br>M.Patašiaus nuotr.
Svarbiausi siūlomi eismo taisyklių pakeitimai įsigaliotų nuo 2022-ųjų birželio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Svarbiausi siūlomi eismo taisyklių pakeitimai įsigaliotų nuo 2022-ųjų birželio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Svarbiausi siūlomi eismo taisyklių pakeitimai įsigaliotų nuo 2022-ųjų birželio.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Svarbiausi siūlomi eismo taisyklių pakeitimai įsigaliotų nuo 2022-ųjų birželio.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Svarbiausi siūlomi eismo taisyklių pakeitimai įsigaliotų nuo 2022-ųjų birželio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Svarbiausi siūlomi eismo taisyklių pakeitimai įsigaliotų nuo 2022-ųjų birželio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Sep 14, 2021, 4:03 PM, atnaujinta Sep 14, 2021, 5:26 PM

Anot jo, dalis iš keliolikos siūlomų Kelių eismo taisyklių korekcijų, pavyzdžiui, eismo koridoriaus specialiajam transportui įvedimas įsigalios jau nuo sausio, tačiau siūlymais įteisinti vadinamąsias dviračių gatves, draudžiamuosius ženklus elektriniams paspirtukams ir kiti daugiau prisitaikymo reikalaujantys pakeitimai taptų aktualūs tik nuo kitos vasaros.

„Kas susiję su naujais ženklais ar kelio ženklinimu, įsigaliojimai numatyti nuo kitų metų birželio 1 dienos. Aišku, Vyriausybė galutinį sprendimą rytoj tars. Kiti pakeitimai, pavyzdžiui, avarinio koridoriaus, jei neklystu, ir paprastesni, kuriems nereikia didelių pokyčių, įsigalios nuo sausio 1 dienos“, – antradienį žurnalistams sakė M. Skuodis.

Anot jo, Vyriausybė trečiadienį turėtų apsispręsti dėl bendrų principų, tuo metu smulkesnės korekcijos galės būti atliktos ir vėliau. Ministras pabrėžė, kad bus įsiklausoma ir į visuomenės pastabas.

„Visi išaiškinimai bus šiek tiek vėliau, iš pradžių sutariame dėl paties principo, ir tada – dėl visų detalių: kaip užtikrinsime kontrolę, ir panašiai“, – sakė jis.

R. Šimašius: dviračiams – pusė gatvių

Ministerijos teikiamuose Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimuose dviračių gatvės galėtų būti įrengiamos siaurose, mažo intensyvumo gatvelėse, t. y., iš esmės ten, kur nėra galimybės įrengti dviračių takų ar juostų jiems važiuojamojoje dalyje. Čia vyktų mišrus eismas, greitis būtų ribojamas iki 30 kilometrų per valandą, bet dviračiams būtų leidžiama važiuoti per visą gatvės plotį, nesilaikant dešiniojo krašto taisyklės, jų nebūtų galima lenkti.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius tikisi, kad bent jau pakeitimai dėl dviračių gatvių, kuriose prioritetas būtų teikiamas šiai transporto priemonei, įsigaliotų pavasarį, o ne „jau dviračių sezono įkarštyje“. Jis sakė, kad tokie pakeitimai galėtų galioti maždaug pusėje Vilniaus gatvių.

„Vilniaus mieste turime šiek tiek daugiau nei 1,5 tūkst. kilometrų gatvių. Mano supratimu, apie pusė jų turėtų būti tokių. Kalbant apie pusę, ką aš turiu omenyje, tai yra ir sodininkų gatvelės lygiai taip pat, ne tik kitos, jos vėlgi dažnai yra tokio pločio, kuris neatitinka statybų techninio reglamento (...). Beveik visos sodininkų gatvės, išskyrus magistralines, daugybė individualių kvartalų gatvių ir gatvių centrinėje dalyje“, – sakė R. Šimašius.

Mero teigimu, viena iš tokių vietų taps Totorių gatvė ir kai kurios kitos centrinės senamiesčio gatvės. Anot jo, savivaldybė jau kelerius metus senamiesčio, naujamiesčio ir kai kuriose kitose gatvėse platina pėstiesiems ir dviračiams skirtas zonas.

Draudimai paspirtukams, naujos A juostos

Tarp svarbesnių ministerijos siūlomų pakeitimų – įvedamas naujas ženklas, draudžiantis elektrinių paspirtukų eismą, draudimai statyti automobilius ties gatvių sankirtomis su kiemais, elektromobilių krovimo laiko apribojimai, taip pat viešojo transporto eismo reguliavimo naujovės.

Numatoma, kad atsirastų dvi atskiros A ir A+ juostos, pirmoji būtų skirta tik viešajam transportui, čia būtų galima įrengti ir atskirus šviesoforo signalus, kurie leistų anksčiau pajudėti autobusams ar troleibusams ir pagreitinti susisiekimą jais.

Tuo metu A+ juosta galėtų važiuoti dviračiai, mopedai, lengvųjų keturračių vairuotojai, taip pat automobiliai, skirti neįgaliesiems. Kai kuriais atvejais, jei juostoje būtų horizontalus ženklinimas, važiuoti būti leidžiama ir taksi automobiliams, elektromobiliams, motociklams, automobiliams su keturiais ar daugiau keleivių (4+).

Ministerija siūlo atsisakyti ligšiolinio reguliavimo, kai specialiųjų tarnybų automobilius su švyturėliais vairuotojai turi praleisti rikiuodamiesi į dešinį kelkraštį – šiuo atveju būtų įteisinamas vadinamasis avarinis koridorius, kai transporto priemonės traukiasi ir į dešinę, ir į kairę pusę, priklausomai nuo eismo juostos. Tikimasi, kad tai leis greičiau suteikti pagalbą nukentėjusiesiems ar reaguoti į kitus įvykius.

Elektromobilių krovimo vietose bus keičiamas ženklinimas, taip pat atsiras nuostata, kad vairuotojas privalo patraukti pakrautą automobilį iš jiems skirtos stovėjimo vietos, kai šis jau yra visiškai įkrautas. Kaip konkrečiai tai bus reguliuojama, ministerija dar žada patikslinti vėliau.

Draus stovėti prie įvažiavimo į kiemą

Taip pat numatytas naujas draudimas statyti automobilius ties gatvės ir kiemų sankirta, ir penkis metrus iki šios sankirtos. Tikimasi, kad tai užtikrins matomumą vairuotojams išvažiuojant iš kiemo ir sumažins eismo įvykių.

Keičiama ir važiavimo tvarka per reguliuojamas sankryžas – apsisukantys automobiliai turės praleisti visas transporto priemones, važiuojančias pagal joms leistiną šviesoforo signalą, taip pat ir tas, kurios, pavyzdžiui, suka į dešinę ir užima dalį apsisukančio automobilio trajektorijos.

Aiškiau reglamentuojama tvarka įsiliejant automobiliams į srautą iš lėtėjimo-greitėjimo juostos. Jei lėtėjimo juosta važiuos automobilis ir norės įsilieti į pagrindinį srautą, jis turės praleisti automobilius visais atvejais. Jei jis nekeis juostos, tuomet turės ir toliau pirmumą prieš visus automobilius, net ir besirikiuojančius iš pagrindinio srauto.

Neįgaliųjų ženklai – nebeprivalomi

Skiriamieji ženklai neįgaliųjų transporto priemonėms taps neprivalomi, bet norint pasinaudoti tam tikromis išimtimis, bus rekomenduojama šiuos ženklus naudoti.

Pakeitimais numatyta atsisakyti ir dviejų, ministerijos teigimu, nebeaktualių informacinių ženklų: nebeliks interneto ženklo, taip pat radijo ženklo su dažniais.

Numatyta leisti į draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtą zoną vykti ir automobiliams, teikiantiems keleivių vežimo paslaugas.

Siūloma nustatyti, kad draudimas važiuoti riedučiais, riedlentėmis, ar paspirtukais be variklio važiuojamąja dalimi būtų netaikomas gyvenamojoje zonoje.

R. Šimašius paspirtukų nedraus

Ministerijai siūlant savivaldybėms galimybę vienu ženklu apriboti elektrinių paspirtukų eismą, R. Šimašius sako, kad Vilniuje tokių gatvių neturėtų atsirasti.

„Mes tokių vietų kol kas nesame numatę. Mes puikiai matome iššūkius, kalbant apie paspirtukus (...). Matome, kad situacija gerėja, labai norėčiau padėkoti ir paspirtukų nuomos kompanijomis, kurios Vilniuje yra žymiai konstruktyvesnės, nei kituose miestuose, daugybė inovacijų čia pasauliniu mastu pritaikomos: ir tai, kad paliekant paspirtuką, jį reikia nufotografuoti, kad įvažiuojant į tam tikrą zoną yra apribojamas greitis automatiškai“, – kalbėjo meras.

Sostinės savivaldybės vadovas pripažino, kad kai kurie pakeitimai dar turės būti „išgryninti“, ypač tai, ką laikyti įvažiavimais į kiemus, kaip skaičiuoti penkių metrų atstumus ir pan.

Komisaras: pakeitimai pozityvūs

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys pakeitimus vertina pozityviai ir tikisi, kad naujovės taps proga vairuotojams pasikartoti visas eismo taisykles ir, svarbiausia, jų paisyti.

„Tas laikotarpis iki įsigaliojimo, pakankamai ilgas, ir turės žmonės, ne tik automobilių vairuotojai, bet ir pėstieji, žmonės, paspirtukų vairuotojai, su tomis taisyklėmis susipažinti, įsisąmoninti ir suvokti, kad jų privalu laikytis“, – sakė V. Grašys.

Kelių policijos vadovas sakė nemanantis, kad dėl pakeitimų reikės papildomų policijos resursų.

„Bet viskas priklausys nuo to, kaip jie bus įsisąmoninti, ar tikrai visi norėsime laikytis kelių eismo taisyklių, kurios, kaip buvo parodyta ir prezentacijoje, yra patrauklios eismo dalyviams ir skatinančios, motyvuojančios jų laikytis“, – kalbėjo V. Grašys.

Pakeitimams – visuomenininkų kritika

Lietuvos pėsčiųjų asociacijos vadovas Eduardas Kriščiūnas tvirtino, kad apie pakeitimus „visiškai nebuvo informuota suinteresuota visuomenė“, t.y. įvairios asociacijos, atstovaujančios pėstiesiems, dviratininkams.

„Esu pats ir Vilniaus eismo saugumo komisijos narys, tai komisijai šie klausimai nebuvo pateikti. Matėme tik, ką teikia pats Vilnius, bet kokioje stadijoje tvarka yra, mes nežinojome. Pavasarį buvo šnekų, galėjome teikti pastabas, bet matome, kad dabar dokumentas yra visai kitoks. 

Blogiausi pakeitimai yra, pavyzdžiui, kad dingsta kai kurie punktai, kurie anksčiau buvo, ir nėra tam jokio argumentavimo“, – sakė visuomeninės organizacijos vadovas.

Jo teigimu, pakeitimuose dingsta punktas, jog automobiliai turi praleisti per gatvę einančią pėsčiųjų grupę su lydinčiais asmenimis, taip pat paliekamos spragos, diskriminuojančios dviratininkus prieš kitus eismo dalyvius.

„Šnekama, kad dviratininkams situacija pagerės. Bet, girdėjote, bus jiems draudžiama važiuoti važiuojamąja dalimi, išskyrus KET numatytus atvejus. Tai yra pats sau prieštaraujantis punktas (...). Vienas iš pakeitimų yra, kad dviratininkas, privažiavęs prie kelių sankirtos, jei nėra pirmumą reguliuojančių ženklų, turi praleisti automobilius, nors pagal KET visi transporto vairuotojai vadovaujasi dešinės rankos principu“, – kalbėjo jis.

Ministras M. Skuodis žadėjo visas detales dar aptarti su visuomenininkais.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.