Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys pasakojo, kad automobiliai pabrango apie 10–20 proc. Pasak pašnekovo, lustų krizė turėtų pasibaigti tik 2024 m.
„Klausimas, kiek naujų automobilių pagamins. Dabar trūksta juk ne tik senų mašinų, bet ir naujų. Kai kurie automobilių pardavėjai vasarą buvo išėję atostogauti, nes nebuvo ko siūlyti klientams.
Jei naujų transporto priemonių bus pakankamai, naudotų automobilių kainos gali koreguotis. Tačiau dabar niekas to nežada, todėl, manau, kainos išliks pakilusios“, – dėstė V.Baršys.
Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas naujienų portalui lrytas.lt akcentavo, kad dabar automobilių pardavėjai negauna didelio pelno, nes, pardavę transporto priemonę, kitą nuperka už dar didesnę kainą. Šiuo metu daugiausia pelno uždirba tie, kurių sandėlyje transporto priemonių liko iš anksčiau.
„Dabar brangiausi benzininiai automobiliai nuo trejų iki penkerių metų amžiaus su automatine pavarų dėže. Anksčiau klientai atėję pirkti naujo automobilio ir išgirdę, kad reikės tam tikro modelio laukti pusę metų, ieškodavo vietos, kur transporto priemonę jiems atveždavo per 3–4 mėnesius.
O dabar, kai pasako, jog automobilio teks laukti metus ar 8 mėnesius, palinksi galva ir laukia. Anksčiau gamintojai sakė, kad automobilius turės jau rudenį, tačiau dabar kalba apie pavasarį“, – pabrėžė V.Baršys.
Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad pardavėjai kažkiek naudojasi šia situacija, nes pakelia transporto priemonių kainas, todėl automobilius gauna tik tie, kurie sutinka mokėti daugiausiai.
V.Baršys vairuotojams, kurie parduoda automobilius, nepataria laukti dienos, kol automobilių kainos pasieks aukštumas, nes stovintis automobilis genda ir atsiranda didelė eilė kitų niuansų.
Anot Kauno automobilių turgaus direktoriaus Valentino Naujanio, naudoti automobiliai šiuo metu brangsta. Didžiausia pabrangimo priežastis ta, jog turgus nepasipildo naujomis transporto priemonėmis.
„Dabar net pardavėme tuos automobilius, kurie stovėjo virš pusės metų ar net daugiau. Šiuo metu daugiausia perka 4-5 tūkst. eurų kainuojančius automobilius“, – dėstė V.Naujanis.
Nors ir į Kauno turgų atvyksta daugiau lietuvių, tačiau didžiausią dalį automobilių superka ukrainiečiai. Pašnekovas tvirtino, kad kol Europos šalyse nebus jaučiamas naudotų automobilių trūkumas, tol situacija Lietuvoje nesikeis.
„Spalio ir lapkričio mėnesiais kitose šalyse vyksta automobilių kaita. Žiūrėsime, kas bus šiais mėnesiais ir kiek gausime automobilių.
Lietuva dar neturi tiek automobilių, jog aprūpintų visus klientus. Pavyzdžiui, Vokietija naudotais automobiliais aprūpina visą Europą“, – aiškino Kauno automobilių turgaus direktorius.
Pasak pašnekovo, šiuo metu automobilių pasiūla yra dugne: „Lietuvos valdžia pradeda įvairias reformas – įveda įvairius apmokestinimus, todėl žmonės ima galvoti apie tokį automobilį, kad išlaidos būtų mažesnės“.
„Tuos didžiuosius verslus ir skaičius, kurie buvo anksčiau, reikia užmiršti. Pats turiu nuotraukas ir retkarčiais pasižiūriu, kaip atrodė Kauno turgus iš paukščio skrydžio“, – kalbėjo V.Naujanis.
Tačiau Lietuvos autoverslininkų asociacijos direktorius Tomas Grabauskas laikosi kitos nuomonės. Jis tikina, kad jų asociacijos nariai nekėlė kainų. Pasak pašnekovo, didesnė kaina neišspręs lustų krizės.
„Naujų automobilių pardavėjai negali kelti kainų, jei pamato, kad kažkur trūksta lustų, nes jas nustato ne jie, o gamintojas.
Kainų kilimas priklauso nuo saugos sistemų ir aplinkosauginių elementų. Jei reikės į transporto priemones dėti šias sistemas, automobiliai pabrangs“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo T.Grabauskas.
Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį ES naujų automobilių paklausa augo 25,2 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Lietuvoje 2021 m. sausį–birželį įregistruoti 18 648 nauji lengvieji automobiliai – tai yra 10,9 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2020 m.
Dar didesnis augimo šuolis stebimas krovininių automobilių, mikroautobusų ir autobusų sektoriuje. Lietuvoje visų tipų komercinių automobilių pirmąjį pusmetį registruota net dvigubai daugiau (6 966 lyginant su 3 475 praėjusiais metais, t. y. 100,5 proc. padidėjimas), o visoje ES metinis augimas siekė 36,9 proc.
