Lietuva – tai ne JAV, kur realybės projektas „Ledo kelias“ sulaukė milžiniško populiarumo, per kurį ledu krovinius gabenančius vilkikų vairuotojus sekdavo filmavimo kameros, o jų artimieji drebėdavo dėl kiekvienos pavojingame kelyje praleidžiamos dienos.
Tai – Lietuva, kur vežėjai turi kautis su valdžia ir įrodinėti, kad jie – ne kraugeriai ir kad jiems verkiant reikia tų nelemtų kvotų – to leidimo įdarbinti apie 14 tūkst. vairuotojų iš trečiųjų šalių.
Kodėl vairuotojų trūksta?
„Ši profesija atitraukia žmogų nuo šeimos. Tai – svarbiausias veiksnys, darantis didžiausią neigiamą poveikį besirenkantiems profesiją jauniems žmonėms. Jie tuokiasi, nori kartu gyventi, o dirbant tolimųjų reisų vairuotoju tenka palikti šeimą porai mėnesių“, – paklausus, kodėl taip trūksta vairuotojų, paaiškino V.Šližys.
Pastaruoju metu „pagados nedaro“ ir valdžios sprendimai. Mat Lietuvoje yra sukurtos sudėtingos, ilgai trunkančios vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo sąlygos. Be to, užsieniečiams Lietuvoje tenka susimokėti 140-160 eurų už darbo vizą, o štai Lenkijoje ji nekainuoja. Ir tie žmonės, savaime suprantama, traukia ten, kur jiems – palankiau.
„Atlyginimai? Jie nemaži. Lietuvos transporto įmonių mokamos algos yra Europos Sąjungos šalių dešimtuke. Jos, atskaičius mokesčius, vidutiniškai sukasi apie 1800-2000 eurų, o vežantiems specifinius krovinius – gerokai didesnės“, – sakė V.Šližys. Ir įvardijo kitą vairuotojų stygiaus priežastį. Tai – profesinis rengimas.
„Jeigu jau trūksta kurios nors specialybės darbuotojų, tam sektoriui ir valstybė, ir verslas turi skirti išskirtinį dėmes, bet taip nėra.
Valdžia neduoda kvotų užsieniečiams įdarbinti, bet tuomet privalo skatinti vietos žmones mokytis – sudominti jaunimą ir taip pagelbėti darbdaviams. Deja, dabar težiūrima, kaip išsisukti.
Užimtumo tarnybos teikiama pagalba vairuotojams persikvalifikuoti – tik krislas.
Pavyzdžiui, Olandijoje skatinant šią ūkio šaką vežėjams apmokamos visos dalyvavimo tarptautinėse transporto parodose išlaidos, o tai – ypač svarbu didinant įmonių patrauklumą“, – aiškino V.Šlišys.
Vairuotojo įžvalgos
„Mano tėvukas visą gyvenimą dirbo autobuso vairuotoju. Atkalbinėjo, kai ir aš rinkausi šią specialybę. „Šuns darbas“, – sakė. Esą, policininkai „knisa protą“, dispečerės, mechanikai – taip pat, o vairuotojas visada ir visur yra kalčiausias.
Nepaklausiau jo. Tik tiek, kad vietoj autobuso anuomet pradėjau vairuoti sunkvežimį“, – apie savo pasirinkimą pasakojo vilkiko ratus po Europą nuolat sukantis tolimųjų reisų vairuotojas Kęstutis Grubliauskas.
Skubėk, išsikrauk prekes, pasikrauk jas, suskaičiuok, sužiūrėk etiketes. Visa tai, anot Kęstučio, yra susieta su vairuotojo darbu, o jis – specifinis. Specifinės yra ir gyvenimo sąlygos bei didelė krovinių gabenimo atsakomybė.
„Galiu tvirtai ir atsakingai pareikšti, kad visa tai, ką primeta Mobilumo paketas – nakvynė viešbučiuose, kadencijų ilgio ribojimas – tikrai neprikvies į įmones vairuotojų.
Taip, reikia sudaryti sąlygas – reikia ir galimybės miegoti viešbutyje, ir dažniau parvažiuoti namo, bet nebrukti viso to per prievartą.
Vairuotojas pats turi rinktis, kaip jam geriau pailsėti reise ir kiek laiko dirbti komandiruotėje. Perdėtas „rūpestis“ bei baudų grėsmė tik dar labiau atbaido žmones nuo vairuotojų darbo“, – svarstė 30 metų darbo patirtį turintis Kęstutis.
Ir pridūrė: „Anksčiau vairuotojo darbas buvo prestižinis. Nebuvo gėda pasakyti, kad esi vairuotojas, žmonės nebijojo paprasto, bet sunkaus darbo. Šiais laikais gi vairuotojo darbas jau vien dėl nepagrįsto transporto sektoriaus dergimo laikomas neprestižiniu.“
Išsigando lietuvių
Maždaug prieš šešerius metus Lietuvoje registruotoms transporto priemonėms buvo išduota apie 23 tūkst. licencijų, suteikiančių teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais. Šiuo metu jų skaičius yra dvigubai didesnis, smarkiai padidėjo ir vairuotojų poreikis.
Lietuvoje šiuo metu darbo sutartis turi apie 77 tūkst. vairuotojų, bet ir tiek – per mažai.
Tad kas gi įvyko?
Pasak Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio direktoriaus Zenono Buivydo, kai 2014-ųjų pavasarį įvyko Krymo aneksija, Vakarai pritaikė sankcijas, o Rusija kaip atsaką paskelbė embargą, – prekių eksportas iš ES į ją nutrūko.
Neliko prekių, neliko – rinkos, ir vežėjams teko sutelkti dėmesį į Vakarus.
Vakarų valstybės netruko pastebėti, kad Lietuvos transporto įmonės yra nepėsčios – kad darbo kokybė bei technika atitinka visus ES standartus, o konkurencingi lietuviai gausiai gabena prekes pagal subkontraktus.
„Štai tada ir atsirado Mobilumo paketas, primetantis protekcionistinius reikalavimus.
Jeigu anksčiau vienam vilkikui aptarnauti pakakdavo 1,2 vairuotojo etato, dabar tam reikia 2,4 etato. Be to, kas 8 savaites iš reisų į Lietuvą reikia grąžinti čia registruotus vilkikus – vairuotojai privalo grįžti namo.
Nors ir esame Mobilumo paketo primestus reikalavimus apskundę Europos Teisingumo Teismui, jo sprendimai atsiras po kokių metų, o šiuo metu Europos Komisija nedaro mums jokių nuolaidų.
Ir štai tokioje situacijoje mūsų šalies vyriausybė, užuot mums padėjusi, ėmė ir įkalė užsieniečių įdarbinimo kvotas. Ir padarė tai būtent tokiu laiku, kai vairuotojų katastrofiškai trūksta. Ar galima dar ką nors kvailiau sugalvoti?“, – žodžio kišenėje neieškojo Z.Buivydas.
Jis pyksta ir dėl to, kad valdžia kaitalioja pažadus, greitai pamiršdama, ką sakė.
„Ankstesnis socialinės apsaugos ir darbo ministras Kęstutis Kukuraitis žadėjo, kad vos tik prireiks, trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo kvotą bus galima padidinti. O kai apie tai sakome dabartinei valdžiai, ji netiki. Tad negi visus pokalbius per derybas su jos atstovais būtina protokoluoti?
Jos skirta metinė 11 600 kvota buvo išnaudota per pirmąjį ketvirtį. Iki metų pabaigos nedaug teliko laiko, o mes toliau maitinami pažadais atšaukti kovotas“, – stebėdamasis trumpa valdžios atmintimi kartėlio neslėpė Z.Buivydas.
Apskritai, pasak jo, trūkstamai, deficitinei profesijai nustatytos kvotos – visiška nesąmonė, o ir nustatytas kiekis buvo nemokšiškai paskaičiuotas.
„Nevalia už 40 tonų sveriančio, pakrauto vilkiko vairo pasodinti nekompetentingo žmogaus. Jis privalo turėti ir tolimųjų reisų vairuotojo pažymėjimą, ir patirties. Juk tai tarptautiniai pervežimai, kuriems reikia specialių važtaraščių, ir įveikti įvairias muitinės procedūras.
Vairuotojai nėra pigi darbo jėga, jie į namus parneša 2000-3500 eurų algos. Tai aukštos kvalifikacijos žmonės.
Kartais man atrodo, kad ši košė specialiai užvirta – kad mes garsiai cyptume, ir taip nukreiptume dėmesį nuo kitų problemų, pavyzdžiui, specialistų stygiaus valstybės tarnyboje, kur dėl katastrofiškai mažų algų konkursuose jie nė nedalyvauja“, – svarstė „Linavos“ vadovas.
Pasak jo, tokia situacija ne verslą stumia į prapultį, bet pačią valstybę. Vežėjai iškels įmones į Lenkiją ir kitas šalis, kur mokestinės sąlygos yra lankstesnės ir kur nėra jokių darbuotojų kvotų, o mūsų valstybės biudžetas neteks nemenko kiekio pinigų.
„Žmonės iš trečiųjų šalių uždirba algas mūsų mokytojams, policininkams, ugniagesiams. Transporto sektorius juk sukuria 13 proc. BVP, o tai 5,5 mlrd. eurų. Vien mokesčių pernai sumokėjome apie 700 mln. eurų. Taigi esantiems valdžioje negalima taip neatsakingai, nekompetentingai elgtis“, – reziumavo Z.Buivydas.
Kviečia tartis
Paklausus, kodėl gi nepadidinamas kvotų kiekis ar apskritai jos neatšaukiamos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakė, kad ji kviečia socialinius partnerius – Trišalėje taryboje darbdavius ir profesines sąjungas atstovaujančias organizacijas – pasirašyti susitarimą dėl krovinių pervežimo kelių transportu tarptautiniais maršrutais darbuotojų darbo sąlygų gerinimo ir jas gerinti.
„Nors transporto sektorius prašo palengvinti trečiųjų šalių piliečių atsivežimą, tačiau matome, kad fiksuojama daug ginčų su atvykstančiais darbuotojais, taip pat yra labai didelė darbuotojų kaita.
Ministerija siekia, kad transporto sektorius tobulėtų ir vis daugiau įmonių pradėtų vertinti savo darbuotojus, sudarytų jiems geresnes darbo sąlygas.
Nepaisant to, kad kvotos pasibaigė, šiemet vežėjai dar atsivežė (vadovaujantis įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta užsieniečių įdarbinimo tvarka) daugiau kaip 25 tūkst. vairuotojų iš trečiųjų šalių, o bendras vairuotojų skaičius treti metai išlieka panašus. Reiškia, kad dalis vairuotojų išvyko ir yra didelė vairuotojų kaita“, – paaiškino ministerija.
Z.Buivydo teigimu, kaltinimas dėl didelės vairuotojų kaitos yra absurdiškas.
„Juk atvykstantis iš užsienio žmogus siekia užsidirbti, ir niekas jo nepririš prie darbdavio 5-10 metų. Be to, visuose sektoriuose vyksta darbuotojų kaita, valstybės ir viešosios įstaigos – irgi ne išimtis. Tad neturėtų stebinti faktas, kad darbuotojai keičia darbo vietas. Galų gale tai vyksta visame pasaulyje“, – sakė Z.Buivydas.
