Automobilių rinkoje – nematytos anomalijos: gamintojai priversti skrosti mašinas

Laikai, kai atvykus į automobilių saloną buvo galima išsirinkti mašiną ir iš karto išvažiuoti, jau seniai praėjo. Dabar norimo modelio geriausiu atveju teks laukti pusmetį, o kai kurių – net ilgiau kaip metus.

Stambiausi automobilių gamintojai neslepia, kad šįmet jų gamybos apimtis gerokai sumenks dėl puslaidininkių deficito.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Stambiausi automobilių gamintojai neslepia, kad šįmet jų gamybos apimtis gerokai sumenks dėl puslaidininkių deficito.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Stambiausi automobilių gamintojai neslepia, kad šįmet jų gamybos apimtis gerokai sumenks dėl puslaidininkių deficito.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Stambiausi automobilių gamintojai neslepia, kad šįmet jų gamybos apimtis gerokai sumenks dėl puslaidininkių deficito.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Stambiausi automobilių gamintojai neslepia, kad šįmet jų gamybos apimtis gerokai sumenks dėl puslaidininkių deficito.<br>Bilderandi/pixabay.com nuotr.
Stambiausi automobilių gamintojai neslepia, kad šįmet jų gamybos apimtis gerokai sumenks dėl puslaidininkių deficito.<br>Bilderandi/pixabay.com nuotr.
Laikai, kai atvykus į automobilių saloną buvo galima išsirinkti mašiną ir iš karto išvažiuoti, jau seniai praėjo.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Laikai, kai atvykus į automobilių saloną buvo galima išsirinkti mašiną ir iš karto išvažiuoti, jau seniai praėjo.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Mažėja kainų takoskyra tarp elektromobilių ir vidaus degimo variklių.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Mažėja kainų takoskyra tarp elektromobilių ir vidaus degimo variklių.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Volkswagen Passat“ gausite po 6–7 mėnesių, bet „Volkswagen Golf“ atkeliautų daugiau nei po metų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Volkswagen Passat“ gausite po 6–7 mėnesių, bet „Volkswagen Golf“ atkeliautų daugiau nei po metų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje naujų automobilių palyginti mažai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvoje naujų automobilių palyginti mažai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Naujo automobilio gali tekti laukti ištisus metus, Kiek greičiau jį pavyks gauti tiems, kurie rinksis elektromobilį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Naujo automobilio gali tekti laukti ištisus metus, Kiek greičiau jį pavyks gauti tiems, kurie rinksis elektromobilį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Nov 15, 2021, 10:05 AM, atnaujinta Nov 15, 2021, 3:13 PM

Jei šiandien pardavėjas naują automobilį žadės atvežti per kelis mėnesius, galite manyti, kad jums labai pasisekė.

Pasaulyje susidarius neregėtam puslaidininkių deficitui automobilių gamintojai nebespėja patenkinti paklausos.

O prognozės niūrios: antai „Renault“ šįmet pagamins 500 tūkst. automobilių mažiau negu įprastai (prieš pandemiją šis rodiklis siekė 3,75 mln.), „Škoda“ – penktadaliu mažiau.

Japonijos „Honda“ jau paskelbė, kad antrąjį šių finansinių metų ketvirtį pardavimas sumenko 27 proc., palyginti su situacija, kuri buvo prieš metus.

Todėl naujo automobilio gali tekti laukti ištisus metus.

Kiek greičiau jį pavyks gauti tiems, kurie rinksis elektromobilį arba mažiau domėsis komplektacija.

Pirmiausia – milžinams

Kiek Lietuvoje lauksite naujo automobilio, priklauso nuo atskiro modelio: „Volkswagen Passat“ gausite po 6–7 mėnesių (anksčiau užtekdavo trijų mėnesių ar net mažiau), bet „Volkswagen Golf“ atkeliautų daugiau nei po metų.

Tai priklauso nuo gamyklų skaičiaus, kvotų, numatytos didesnės gamybos apimties, o svarbiausia – kiek konkrečiam modeliui reikia puslaidininkių.

„Iš kai kurių modelių gamyklos stengiasi išspausti viską, kas įmanoma, tačiau kai kuriuos bus linkusi aukoti.

Jei žinai, kad vieno modelio automobilių parduosi 10, o kito – 40, natūralu, jog susitelksi į tą, kurių gali parduoti daugiau“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo automobiliais prekiaujančios įmonės „Deals on Wheels“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius.

Anot jo, situaciją prastina ir tai, kad Europos mastu esame neįtikėtinai maži.

Mūsų žemyne dvi didžiausios automobilių rinkos yra Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Kiekvieno gamintojo tikslas – kuo labiau jas užpildyti. Vadinasi, visos kitos šalys stoja į eilę.

„Tad jei Vokietijoje naujo automobilio turime laukti šešis mėnesius, natūralu, kad Lietuvoje tokio termino nebegali būti.

O jeigu dar įvertintume, kad pas mus mažai naujų automobilių, tai labai tiks patarlė apie šuns balsą, kuris į dangų neina. Nuvilti tūkstantį vokiečių gamintojui tikrai blogiau nei 50 lietuvių“, – komentavo L.Boguševičius.

Kvotos jau padalytos

„Peugeot“ importuotojo atstovas Lietuvoje Vitalijus Eidimtas skaičiavo, kad šios markės automobilio vidutiniškai tenka laukti pusmetį.

Kadangi gamintojai elektromobiliams teikia pirmenybę, jų galima sulaukti po keturių ar penkių mėnesių, bet komercinių automobilių, tarkime, mikroautobusų, gali tekti laukti ir metus.

„2022 metams mikroautobusų gamybos kvotos jau išdalytos“, – neslėpė V.Eidimtas.

Baltijos šalys istoriškai dėl ekonominių veiksnių turėjo kur kas palankesnę naujų automobilių kainodarą negu kitos Europos valstybės – nelygu modelis, kainos Lietuvoje būdavo 10–25 procentais mažesnės.

„Mat jeigu Lietuvos rinkoje automobilį kas nors bandytų parduoti, tarkime, skandinaviškomis kainomis, niekas jo neįpirktų.

Bet šiuo metu, kai rinkoje juntamas deficitas, gamintojas žiūri ten, kur gali daugiau uždirbti.

Mes automatiškai patenkame į eilės galą. Tad šiuo laikotarpiu mažesnės kainos mums pasitarnavo kaip meškos paslauga“, – kalbėjo V.Eidimtas.

Pirmenybė elektromobiliams

Kad gamintojai pirmenybę teikia elektromobiliams, patvirtino ir L.Boguševičius.

„Stebime labai įdomų dalyką. Apskritai naujų automobilių kainos auga, niekas nebekalba apie nuolaidas, visiems rūpi tik galimybė nusipirkti.

Panašiai auga naudotų automobilių kainos.

Tačiau elektromobilių kol kas pagaminama daugiau arba tiek, kokia yra paklausa, todėl jų kainos neturi priežasties augti.

Gamyklos nemažina elektromobilių gamybos apimties, nes tai – ateitis.

Net jei žinai, kad per metus parduosi 10 tūkst. „Volkswagen Passat“ ir tūkstantį „Volkswagen ID4“, pasirenki gaminti tūkstantį ID4, nes investuoji į ateitį.

Bet aukoji tūkstantį „Passat“, kad pagamintum tiek pat ID4.

Dėl to mažėja kainų takoskyra tarp elektromobilių ir vidaus degimo variklių“, – aiškino „Deals on Wheels“ įkūrėjas.

Skrodžia automobilius

Vis dėlto puslaidininkių krizė aštrėja sulig kiekviena diena. Pašnekovai prognozavo, kad jeigu ji laiku nesibaigs, gamyklos neturės ko gaminti arba gamins tokius automobilius, kurie bus mažų mažiausiai keisti.

Pavyzdžiui, jau esame įpratę naujuose automobiliuose turėti belaidį telefono kroviklį, tačiau tam reikia papildomo puslaidininkio.

Gamyklai tenka priimti sprendimą – gaminti, kaip užsakė klientas, ar maldauti jo atsisakyti šios funkcijos, nes kitaip automobilio nepristatys.

„Labai geras pavyzdys su BMW: jeigu renkiesi modelį su belaidžiu krovimu, pristatymo terminas – aštuoni mėnesiai, jeigu be – trys mėnesiai.

Visi gamintojai priversti savotiškai skrosti automobilius ir atitinkamai klientą, nes jis turi atsisakyti funkcijų, kurių norėjo ir buvo pasiruošęs už jas mokėti, vien dėl to, kad gautų automobilį“, – kalbėjo L.Boguševičius.

Nebeliko ko parodyti

„Rinkoje darosi tokios anomalijos, kad kartais dingsta logika.

Kai klientas yra verslo atstovas, kuriam automobilis – darbo priemonė, galvoji, kaip pasielgti: ar pratęsti lizingą, ar nuomoti senąjį automobilį, ar ieškoti kitų išeičių“, – sakė „Peugeot“ importuotojo atstovas Lietuvoje V.Eidimtas.

Neįprastai atrodo ir automobilių salonai – kai kuriuose jau seniai nebėra mašinų, kurias būtų galima čia pat nusipirkti.

„Vieną kitą automobilį dar turėtume, tačiau platintojų esame paprašę neištuštinti salonų vien tam, kad turėtume ką parodyti. Jei nieko nebus, kaip parduoti automobilį jo nepademonstravus?

Tad su kai kuriais klientais sutarta, kad salonas palaikys automobilį, kol bus atvežta kito pirkėjo užsakyta mašina, o paskui jas apkeičia.

Pavyzdžiui, prieš 2020 metus Baltijos šalių sandėliuose turėdavome apie tūkstantį „Peugeot“ automobilių – tik rinkis ir važiuok.

Dabar mes, kaip importuotojai, neturime nė vieno, o stambiausias platintojas – nebent iki penkių automobilių“, – kalbėjo V.Eidimtas.

Tiesa, taip yra ne visiems pardavėjams. Aleksandra Kostiukovič, „Volkswagen“ viešųjų ryšių ir rinkodaros vadovė Baltijos šalims, teigė, kad scenarijus, kai salonuose nebus nė vieno naujo automobilio, mažai tikėtinas.

„Nors gamyba ir vėluoja, vis tiek kiekvieną savaitę mes pristatome automobilius atstovybėms ir savo klientams.

Dar šiemet pasirodys naujasis „Tiguan Allspace“, kitų metų pradžioje – kupė visureigis „Taigo“, – žadėjo A.Kostiukovič.

Žaidžia su registracija

L.Boguševičius pasakojo, kad Vakarų valstybėse pastaruoju tapo populiaru pirkti vadinamuosius išankstinės registracijos automobilius.

Kaip tai veikia? Gamintojas apskaičiuoja, kad jam užsibrėžtai rinkos daliai pasiekti trūksta tūkstančio automobilių.

Jis kreipiasi į platintojus, jie užsiregistruoja trūkstamą tūkstantį automobilių, o iš gamintojo mainais gauna, pavyzdžiui, milijoną eurų.

Dažnu atveju pusė jo keliauja į įmonės pelną, kita pusė – automobilių kainai amortizuoti.

Jeigu automobilis kainuoja 30 tūkst. eurų, nuo kainos nubraukiami 3 tūkstančiai eurų ir tai pristatoma kaip akcija.

„Vienintelis trūkumas pirkėjui – šis automobilis jau registruotas, vadinasi, jau praėjusios kelios garantijos dienos.

Tačiau kadangi kainų skirtumas reikšmingas, žmogui toks pasiūlymas labai patrauklus.

Be to, tokį automobilį gali pasiimti jau rytoj, nes jis stovi kieme – juk negali registruoti automobilio, kuris nepagamintas“, – aiškino L.Boguševičius.

Kainos ropščiasi aukštyn

Pasak V.Eidimto, automobilių kainodara per metus keitėsi penkis kartus. Pastarąjį kartą – prieš tris savaites.

Kainos kyla dėl žaliavų trūkumo ir jau minėto kainų tarp Baltijos šalių ir kitų Europos rinkų skirtumo.

Tuo metu A.Kostiukovič nesitiki, kad artimiausią pusmetį „Volkswagen“ automobilių kainos keisis, – jos buvo koreguotos lapkritį atsižvelgiant į metinę infliaciją. Vis dėlto pašnekovė neslėpė, kad viskas priklauso nuo energijos ir žaliavų kainų.

Stinga ne tik puslaidininkių, bet ir aliuminio

Gamintojai bus visiškai įspeisti į kampą, jei ims stigti ne tik puslaidininkių, bet ir kitų medžiagų. O tai jau pastebima – pasaulyje susidarė aliuminio deficitas.

Jau spalio pabaigoje žiniasklaidoje pradėjo sklisti pranešimai, kad Europoje nyksta aliuminio atsargos. Vokietijos laikraštis „Handelsblatt“ rašė, kad, palyginti su kovu, jos perpus menkesnės, o analitikai spėjo, jog turimo kiekio užteks tik iki lapkričio pabaigos.

Automobilių pramonėje šis metalas gyvybiškai svarbus. Vokiečiai apskaičiavo, kad vienai mašinai pagaminti reikia 150–200 kilogramų aliuminio. Čekijos premjeras Andrejus Babišas netgi prakalbo, kad automobilių pramonė stovi ant katastrofos slenksčio.

Panašu, kad šią krizę sukėlė kitų žaliavų trūkumas, pavyzdžiui, magnio, kuris dažnai naudojamas aliuminio lydiniuose. Magnio trūksta, nes sutriko jo tiekimas iš Kinijos, kuri Europoje užima 95 proc., o visame pasaulyje – 87 proc. šios žaliavos rinkos.

Pekinas vienoje provincijų, kurioje magnio išgaunama daugiausia, mažiausiai iki metų pabaigos nurodė uždaryti 35 iš 50 lydyklų. Likusios 15, kaip skelbė „Financial Times“, apimtį sumažino 50 procentų. Tokių pokyčių priežastis – siekis mažinti užterštumą.

Tiesa, Kinijos magnio asociacijos vadovas „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ tikino, kad magnio problemos laikinos ir Kinija nebeplanuoja riboti jo eksporto.

Anksčiau magnio gavyba vykdavo ir Europoje, bet buvo sustabdyta 2001 metais, kai paaiškėjo, kad žaliavos iš Kinijos galima gauti kur kas pigiau.

„Manau, kad kalbos apie aliuminio trūkumą – tik gandai, – svarstė L.Boguševičius. – Labai didelė tikimybė, kad jo gamintojai bando užšokti ant to paties arklio ir pasididinti pelno maržą. Kol kas to nesureikšminčiau. Jei automobilių gamintojai žino, kad ras bent kokį būdą išsisukti iš padėties, jie išsisuks, nes ir vienos dienos prastovos kainuoja astronomines sumas.“

„Peugeot“ importuotojo atstovas Lietuvoje V.Eidimtas šias kalbas vertina rimčiau. „Dabar jau visko trūksta. Senuose automobiliuose būdavo medžio imitacija. Tarpusavyje juokaujame, kad net ir medžio trūkumas stabdo pardavimą“, – kalbėjo pašnekovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.