Iš mokesčio tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų.
Ministerija praėjusią savaitę skelbė, kad kas antras šalies vairuotojas (54 proc.) mokėtų ne daugiau kaip 100 eurų taršos mokesčio. Vidutinis mokestis siektų 138 eurus (su 2023-2024 metais numatyta taikyti lengvata).
Visa apimtimi mokestis pradėtų galioti 2025 metais.
Pasak ministerijos, po viešų konsultacijų su visuomene ir ministerijomis nutarta, kad vienas mokestis atitiks tuos pačius tikslus – skatins vairuotojus rinktis mažiau teršiančias, mažiau kuro naudojančias transporto priemones.
Anksčiau ministerija siūlė keisti automobilių taršos apmokestinimą didinant registracijos mokestį bei įvedant naują naudojimo mokestį.
Mokestis turėtų įsigalioti 2023 metų sausio 1 dieną, tačiau visi apmokestintų automobilių savininkai iki 2024 metų pabaigos mokės lengvatinį 50 proc. tarifą.
50 proc. lengvata nuolat būtų taikoma socialiai remiamiems, neįgalų žmogų prižiūrinčioms šeimoms ir 64 metų bei vyresniems savininkams. Nuo mokesčio atleidžiami neįgaliesiems pritaikyti automobiliai.
„Galiojantis mokestis keičiamas nustatant prievolę transporto priemonių, kurių transporto priemonės išmeta į aplinką 131 ir daugiau gramų CO2 vienam nuvažiuotam kilometrui, mokėti motorinių transporto priemonių taršos mokestį kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams“, – teigiama pažymoje.
Kaip ir pirminiame įstatymo projekte, metinis mokestis būtų skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką ir priklausytų nuo išmetamų teršalų kiekio.
Numatoma, kad pirmais metais mokestis bus mokamas, jei CO2 išmetimai viršija 130 gramų kilometrui, o vėliau kasmet riba mažės po 10 gramų, kol pasieks 100 gramų CO2 kilometrui (nuo 2026 metų).
CO2 išmetimams siekiant 131-160 gramų kilometrui (nuo 2024 metų – 121-160 gramų, nuo 2025 metų – 111-160 gramų, o nuo 2026 metų 101-160 gramų), būtų taikomas 56 centų už gramą tarifas.
Išmetimams siekiant 161-200 gramų, tarifas būtų 76 centai, 201-250 gramų – 1,10 euro, o viršijus 251 gramą – 1,5 euro.
Preliminariais skaičiavimais, pakeitimams įgyvendinti reikėtų apie 2,5 mln. eurų, o mokesčio administravimui – 2,3 mln. eurų kasmet.
Seimo Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas sako, kad Aplinkos ministerijos siūlomas naujas automobilio naudojimo mokestis nėra orientuotas į esminį tikslą – kaip skatinti žmones atsisakyti automobilio.
Siūlymą atsisakyti registracijos mokesčio ir taikyti metinį automobilio naudojimo mokestį labiausiai teršiantiems automobiliams trečiadienį svarstys Vyriausybė.
Parlamentaro teigimu, ieškant priemonių, kaip mažinti taršą automobiliais visų pirma reiktų skatinti gyventojus kuo dažniau rinktis alternatyvų transportą, o ne persėsti į mažiau taršią transporto priemonę.
„Už žmogaus kojas, viešąjį transportą ar dviratį joks automobilis nebus geriau, tai yra pirma tezė, kurios reikia nepamiršti. Tai, kad mes vykdysim persodinimą ir kažkas seną dyzelį pasikeis nauju dyzeliu ar benzinu, ar hibridu, tam tikrą poveikį turės, bet tikrai ne tokį, kurį gali turėti apskritai automobilio atsisakymas“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Seimo vicepirmininkas.
Anot jo, dalis visuomenės galėtų atsisakyti kelionių automobiliais ir būtent priemonių, kaip keisti tokių žmonių įpročius ir turėtų ieškoti projekto rengėjai.
„Yra dalis žmonių, kurie galėtų šituos įpročius keisti, o jų keitimas ir duotų didžiausią pridėtinę vertę taršos mažinimui“, – tikina Seimo vicepirmininkas.
Seimo nario nuomone, Aplinkos ministerijos tikslas persodinti vairuotojus į naujus automobilius yra antrinis, o kaip mažinti jų naudojimą apskritai – ministerija neatsižvelgė.
„Mano jausmas, kad su šiuo taršos mokesčio dizainu pradedame nagrinėti labai svarbią temą nuo vidutiniškai ar net mažiau svarbių dalykų ir tada man kyla labai daug klausimų, ar mes darysim kažką apskritai, kad kai kur automobilio mažiau reikėtų“, – sakė V. Mitalas.
