„Manyčiau, kad būtų pabėgimas nuo pačios Vyriausybės deklaruotų tikslų savo programoje, paties ministro (aplinkos ministro Simono Gentvilo – ELTA) deklaracijų ir Glazge, ir savo darbo metu, kad jis sieks daryti pokytį šioje srityje. Todėl būtų keista, jei būtų atsisakoma tų svarbių įstatymo pakeitimų“, – antradienį „Žinių radijui“ komentavo J. Neverovičius.
Pasak patarėjo, toks Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projektas, kuriam pritarė Ministrų Kabinetas, prezidento Gitano Nausėdos palaikymo nesulauktų. Jo teigimu, įstatymą dar reikėtų keisti, kadangi jis nėra pakankamai socialiai teisingas.
„Taip, kaip yra dabar suformuluotas taršos mokestis, jam greičiausiai prezidentas pritarti negalėtų. Bet modifikavus ir įvertinus, atsižvelgus į socialinio teisingumo principus, ieškant sprendimų, kaip mokestį įvesti nedidinant visuomenės skurdo lygio, reikėtų ieškoti būdų, kaip tą naštą padalinti, arba net paskatinti piliečius transformuoti savo transporto poreikius ir sprendimus, suteikti jiems galimybę nusipirkti automobilį, kuris nėra taršus“, – teigė J. Neverovičius.
ELTA primena, kad trečiadienį valdantieji nusprendė išimti Aplinkos ministerijos teikto naujojo automobilių taršos mokesčio teikimą Seimui – jis buvo išbrauktas iš gruodžio 16 d. darbotvarkės tobulinimui.
Pataisomis numatoma atsisakyti dabar galiojančio automobilių registracijos mokesčio ir nuo 2023 m. apmokestinti daugiau kaip 130 g/km C02 išmetančių transporto priemonių vairuotojus metiniu naudojimo mokesčiu.
Naujasis mokestis būtų apskaičiuojamas, automobilio išmetamą CO2 kiekį dauginant iš atitinkamo mokesčio tarifo, taršos koeficiento ir mokesčio tarifo indeksavimo koeficiento.
Kaip nurodo ministerija, 131–160 g/km išmetančioms transporto priemonėms būtų taikomas 0,56 Eur/g mokesčio tarifas. Kasmet minimalus tarifas būtų taikomas vis mažiau teršiantiems automobiliams, o 2026 m. būtų apmokestinami ir daugiau kaip 100 g/km CO2 išmetantys lengvieji automobiliai.
Pirmuosius dvejus metus mokesčiui būtų taikoma 50 proc. lengvata, o pusei visų vairuotojų jis atsieitų iki 100 eurų kasmet. 2025 m. mokestis įsigaliotų pilna apimtimi. Skaičiuojama, kad jis biudžetą papildytų apie 170 mln. eurų.
Ministerijos teigimu, naujuoju mokesčiu siekiama skatinti vairuotojus rinktis mažiau taršias transporto priemones ir atkreipti dėmesį į jų sukeliamą poveikį aplinkai bei mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Atidėtas projektas gali būti svarstomas dar šioje Seimo sesijoje arba pavasario sesijoje, kuri prasidės kovą.
