Kodėl norime važinėti nuosavu automobiliu ir kaip pasikeistų oras, jei kiekviena šeima turėtų tik po vieną automobilį?

Jei Vilniuje ar kitame Lietuvos mieste žmonės kasdien į darbą ir iš jo, į parduotuvę, taip pat tvarkyti įvairių reikalų rinktųsi vykti viešuoju transportu, bemotorėmis transporto priemonėmis ar daugiau keliautų pėsčiomis, oro kokybės pagerėjimą pajustume gana greitai.

G. Petronienės tvirtinimu, nemažai daliai žmonių svari priežastis nieko nekeisti yra ir tai, kad automobilis vis dar prilygsta savotiškam statuso demonstravimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G. Petronienės tvirtinimu, nemažai daliai žmonių svari priežastis nieko nekeisti yra ir tai, kad automobilis vis dar prilygsta savotiškam statuso demonstravimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G. Petronienės tvirtinimu, nemažai daliai žmonių svari priežastis nieko nekeisti yra ir tai, kad automobilis vis dar prilygsta savotiškam statuso demonstravimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G. Petronienės tvirtinimu, nemažai daliai žmonių svari priežastis nieko nekeisti yra ir tai, kad automobilis vis dar prilygsta savotiškam statuso demonstravimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G. Petronienės tvirtinimu, nemažai daliai žmonių svari priežastis nieko nekeisti yra ir tai, kad automobilis vis dar prilygsta savotiškam statuso demonstravimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G. Petronienės tvirtinimu, nemažai daliai žmonių svari priežastis nieko nekeisti yra ir tai, kad automobilis vis dar prilygsta savotiškam statuso demonstravimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G. Petronienės tvirtinimu, nemažai daliai žmonių svari priežastis nieko nekeisti yra ir tai, kad automobilis vis dar prilygsta savotiškam statuso demonstravimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G. Petronienės tvirtinimu, nemažai daliai žmonių svari priežastis nieko nekeisti yra ir tai, kad automobilis vis dar prilygsta savotiškam statuso demonstravimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G. Petronienės tvirtinimu, nemažai daliai žmonių svari priežastis nieko nekeisti yra ir tai, kad automobilis vis dar prilygsta savotiškam statuso demonstravimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G. Petronienės tvirtinimu, nemažai daliai žmonių svari priežastis nieko nekeisti yra ir tai, kad automobilis vis dar prilygsta savotiškam statuso demonstravimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G. Petronienės tvirtinimu, nemažai daliai žmonių svari priežastis nieko nekeisti yra ir tai, kad automobilis vis dar prilygsta savotiškam statuso demonstravimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G. Petronienės tvirtinimu, nemažai daliai žmonių svari priežastis nieko nekeisti yra ir tai, kad automobilis vis dar prilygsta savotiškam statuso demonstravimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G. Petronienės tvirtinimu, nemažai daliai žmonių svari priežastis nieko nekeisti yra ir tai, kad automobilis vis dar prilygsta savotiškam statuso demonstravimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G. Petronienės tvirtinimu, nemažai daliai žmonių svari priežastis nieko nekeisti yra ir tai, kad automobilis vis dar prilygsta savotiškam statuso demonstravimui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G. Petronienės tvirtinimu, nemažai daliai žmonių svari priežastis nieko nekeisti yra ir tai, kad automobilis vis dar prilygsta savotiškam statuso demonstravimui.<br>M.Patašiaus nuotr.
G. Petronienės tvirtinimu, nemažai daliai žmonių svari priežastis nieko nekeisti yra ir tai, kad automobilis vis dar prilygsta savotiškam statuso demonstravimui.<br>M.Patašiaus nuotr.
 Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjai antrina psichologė psichoterapeutė Genovaitė Petronienė.
 Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjai antrina psichologė psichoterapeutė Genovaitė Petronienė.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Dec 29, 2021, 1:43 PM

Kaip teigia Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė, 2020 metų oro kokybės rodikliai akivaizdžiai parodė, kad automobilių naudojimas yra tiesiogiai susijęs su tai, kokiu oru kvėpuojame.

„Pirmojo karantino metu, įsigaliojus judėjimo apribojimams, šalies miestuose kietųjų dalelių ir azoto dioksido koncentracijos sumažėjo maždaug 30–50 proc. Šis rodiklis – puikus patvirtinimas, kokį neigiamą poveikį oro kokybei turi transportas“, – tvirtina pašnekovė.

V. Bimbaitė atkreipia dėmesį, kad transporto sektoriaus keliama oro tarša per pastaruosius porą dešimtmečių sudaro didžiausią dalį (apie 60–70 proc.) išmetamo azoto oksido ir iki ketvirtadalio smulkiųjų kietųjų dalelių KD2,5 kiekio. „Ir tai natūralu, juk automobilių skaičius Lietuvoje tik didėja, o dauguma jų yra varomi taršiausiu dyzeliniu kuru. Taigi, prie oro taršos šiandien prisidedame praktiškai kiekvienas“, – teigia Aplinkos apsaugos agentūros atstovė.

Prasčiausia situacija didmiesčiuose

V. Bimbaitė tvirtina, kad prasčiausia oro kokybė Lietuvoje nustatoma didžiuosiuose šalies miestuose (labiausiai išsiskiria Vilnius, Kaunas, Klaipėda) šalia intensyvaus eismo gatvių.

„Kodėl susiduriame su tokia situacija? Atsakymas gana paprastas. Tyrimų duomenys indikuoja, kad prastu oru miestuose iš esmės kvėpuojame dėl to, jog per dažnai kelionėms naudojame automobilius, kurie yra palyginti seni ir į aplinką išmeta daug teršalų“, – pastebi pašnekovė.

Pasak V. Bimbaitės, verta atkreipti dėmesį dar ir į tai, kad šaltuoju metų laiku kur kas mažiau žmonių vaikšto pėsčiomis, rečiau renkasi bemotores transporto ar kitas alternatyvaus judėjimo priemones – tai irgi didina oro taršą

Lietuviai Europoje – vidutiniokai

Pagal oro kokybės rodiklius Europos šalių kontekste, V. Bimbaitės teigimu, mes, lietuviai, esame vidutiniokai, nors gyventojų skaičius ir tankumas Lietuvoje, palyginti su tokiomis šalimis kaip, pavyzdžiui, Olandija, ar Danija, kur ypač gerai išvystyta dviračių infrastruktūra, yra nedidelis“, – pastebi V. Bimbaitė.

Ar Nyderlandų, Skandinavijos šalių dviračių kultūra, kur nutiesti puikūs dviračių takai, kur verslo įmonės, įvairios kompanijos skatina savo darbuotojus atvykti į darbą būtent dviračiu, o šalia biurų įrengtos specialios aikštelės būtent šioms dviratėms transporto priemonėms, gali prigyti ir Lietuvoje? Pašnekovės manymu, tikrai taip, tam reikia tik laiko, investicijų, žinoma, pačios visuomenės nusiteikimo.

Kaip atrodytų mūsų miestai, jei kiekviena šeima turėtų tik po vieną automobilį ir dažniau naudotųsi bemotorėmis transporto priemonėmis?

„Akivaizdžiai kitaip. Miestai būtų ne tik švaresni, bet ir kur kas ramesni, nes juk aplinkos tarša – gana plati sąvoka. Ji apima ne tik išmetamąsias dujas, bet ir triukšmą. O ką jau kalbėti apie padidėjusias viešąsias erdves, kurios dabar yra tikrąja to žodžio prasme perkrautos automobilių“, – šypsodamasi teigia V. Bimbaitė.

Labiau linkęs keistis jaunimas

Jei kalbėtume apie automobilių sąlygotą oro užterštumą ir galimybes gerinti oro kokybę, kad situacija šalyje pradėtų keistis, kuo dažniau reikėtų rinktis elektrines mažo galingumo transporto priemones (paspirtukus, dviračius, mopedus), nepamiršti bemotorio ir viešojo transporto, pradėti naudotis automobilių dalijimosi paslauga, na, ir galiausiai, jei kitos išeities nėra – rinktis mažiau taršius, mažesnio galingumo automobilius ir elektromobilius.

Pasak Aplinkos apsaugos agentūros atstovės, nors požiūrį, įpročius pakeisti nėra lengva ir tai nenutinka per dieną, ženklų, kad pokyčiai vis dėlto vyksta, jau yra, o keistis labiausiai linkęs jaunimas.

„Šiuolaikinis jaunas žmogus gana aiškiai suvokia, kokioje aplinkoje gyvena ir kaip stipriai išaugusi aplinkos, oro tarša, taip pat kokią tai turi įtaką klimato kaitai, o kartu ir visų mūsų gyvenimui. Jaunimas noriai prisiima atsakomybę ir daro sprendimus, o tai tikrai džiugina“, – teigia V. Bimbaitė.

Esminiai privalumai

Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjai antrina psichologė psichoterapeutė Genovaitė Petronienė. Anot jos, jaunesnioji karta mąsto išties kiek kitaip nei jų tėvai ir seneliai.

„Jaunimui labai svarbi idėja, kurią perduoda vienas ar kitas jų poelgis, pasirinkimas. Jiems kur kas reikšmingesni dalykai yra ne automobilio modelis, o judumo skatinimas, tvarus vartojimas, laiko bei finansinių išteklių taupymas, ekologija. Juolab, kad aplinką labiau apsaugosi vairuodamas mažatūrį automobilį nei keturiais ratais varomą visureigį“, – atkreipia dėmesį G. Petronienė.

Pašnekovės tvirtinimu, jauni žmonės mieliau renkasi dviratį ar paspirtuką, nes važiuodami juo pasportuoja, pakvėpuoja grynu oru, sutaupo degalams, techninei mašinos priežiūrai, be to, neįstringa spūstyse. Jei keliauti pasirenkamas viešasis transportas, esminiu privalumu laikoma tai, kad sėdint galima ir pailsėti, ir padirbėti, ir net dalyvauti nuotoliniame susitikime su klientu. Taigi, vieni pliusai.

Kodėl įpročius keisti sunku?

Atsakydama į šį klausimą psichologė G. Petronienė teigia, kad esama kelių priežasčių. Pirmiausia, jei jau kalbama apie konkretų įprotį visur važiuoti automobiliu, užuot pasirinkus kitą transportą, tokį pasirinkimą gana dažnai lemia paprasčiausia tinginystė.

„Žmogui sėdant prie automobilio vairo juk nereikia svarstyti, kad galbūt kelionė dviračiu ar paspirtuku bus kitokia, galbūt ilgesnė, kad dėl oro sąlygų gali prireikti kitokios aprangos, kad autobusas ar troleibusas gali vėluoti, be to, tam tikrą kelio atkarpą galbūt reikės paėjėti pėsčiomis“, – pažymi pašnekovė.

Anot jos, juk į mašiną galima sėsti apsirengus bet kaip, nesvarbu, koks už lango oras, o į darbą vykstant dviračiu, paspirtuku ar autobusu būtina labai kruopščiai apgalvoti aprangą.

G. Petronienės tvirtinimu, nemažai daliai žmonių svari priežastis nieko nekeisti yra ir tai, kad automobilis vis dar prilygsta savotiškam statuso demonstravimui. „Kodėl? Atsakymas labai paprastas. Vos prieš kelias dešimtis metų automobilį galėjo turėti tikrai ne kiekviena šeima, tai buvo savotiška prabangos prekė. Sovietmečiu automobiliui įsigyti buvo reikalingas valdžios leidimas, vadinamoji paskyra, nepriklausomybės pradžioje daugumai žmonių trūko pinigų net būtiniausioms reikmėms, ką jau kalbėti apie transporto priemonę.

Taigi, įsigyti automobilį reiškė, kad asmuo ar šeima prasigyveno. Ir nors šiandien gyvename visiškai kitais laikais, toks požiūris į automobilį kaip savo statuso demonstravimą, deja, bet vis dar gajus“, – tvirtina psichologė.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?