– Su degalinėmis dirbate jau apie 20 metų. Kaip apibūdintumėte šį laikotarpį?
– Aš manau, kad šis laikotarpis nėra pats palankiausias. Pirmiausia todėl, kad pandemija visus išmušė iš vėžių ir pakoregavo daug verslo sričių. Kai buvo uždaryti miestai ir ribojamas judėjimas, būdavo dienų, kai degalinės neparduodavo nė litro degalų. Kalbant apie dabartinę situaciją, kuri liečia mokestinę politiką kaimyninėje šalyje, nieko naujo nepamatome. Lenkija visada išsiskyrė kainomis.
– Kaip manote, ar Seimas padidins akcizus dyzelinui? Kas vyks, jei prie visos šios situacijos, kuri yra Lenkijoje, dar labiau kils degalų kainos?
– Mes iš Finansų ministerijos gavome perspektyvinius skaičius, kaip keisis degalų kainos, įvertinant akcizų politiką. Nuo 2025 m. yra mintis daryti CO2 skaičiavimą papildomai.
Dar buvo planuota sulyginti benzino ir dyzelino akcizus, kad būtų daugiau pilamas mažiau taršus kuras, bet mes bandome aiškinti: sulyginti benzino ir dyzelino kainas galima ir mažinant benzino kainas. Kokia bus galutinė degalų kaina, šiai dienai sudėtinga pasakyti.
– Kaip atrodysime, lyginant su Lenkija, konkurencingumo prasme?
– Tai susiję su žaliuoju kursu, todėl reikia labai atsargiai apie tai kalbėti. Jei tikėtume mokslu, įrodyta, kad dyzelinis variklis šiai dienai yra mažiau tarši transporto priemonė už benzininę. Be to, kai kreipiamas dėmesys į elektromobilių parko kūrimą, kyla daug klausimų.
Manau, kad dar daug metų degalinės neišnyks, nes degalų ištekliai pasaulyje yra šimtui metų į priekį. Degalų vartojimas mažės įvedant į rinką elektromobilius. Technologijos nestovi vietoje, todėl, jei iš naftos buvo išrasti degalai, mokslininkai sukurs ir naujesnius variklius.
Dyzelinių transporto priemonių degalų sistema yra tokia tiksli, kad net mūsų naudojami degalai gan sunkiai pritampa prie jų, tačiau nereikia laidoti degalinių. Manau, kad jos kažkada statys elektromobilių įkrovimo stoteles.
– Lenkijoje nuo vasario 1 d. pusmečiui sumažintas PVM tarifas. Kokius iššūkius jums dabar kelia ši šalis?
– Lenkas yra beveik kaip profesija, o ne tautybė. Jie yra labai verslūs žmonės, mes jau tai matome daug metų. Šiai dienai jie prisitaikė prie infliacinių sąlygų norėdami išgyventi patys. Jų vyriausybė priėmė sprendimus, kurie yra kontroversiški. Faktas, kad Lenkija dabar mums kelia grėsmę.
Dyzelinas šiai dienai Lenkijoje kainuoja 1,1 euro, o Lietuvoje – 1,45 euro. Negalime iš rinkos žaidimo išmesti pavienių asmenų, kurie pradės vežti po 100 litrų degalų.
– Ar mums reikėtų dabar kažką daryti?
– Jei didesnei daliai gresia ekonomikos nuosmukis ar žlugimas, valdžia turėtų kažką daryti. Kai dabar yra tokia situacija, tai apie jokius akcizų didinimus negali būti kalbos.
– Jūsų nuomone, ar po pusmečio į Lenkiją sugrįš tos pačios degalų kainos?
– Viskas susiję su politika. Manau, kad Lenkijoje valdančiosios partijos nori atrodyti gerai, o pas mus atrodo truputį kitaip. Įdomiausia tai, kad Lietuvoje nėra jokios reakcijos apie degalų rinką iš valdžios struktūrų. Kalba tik pavieniai asmenys.
– Ar turite sprendimą, kad dalis rinkos neišvažiuotų į Lenkiją?
– Turi būti tik diskusija tarp valdžios ir verslo atstovų. Neuždarysime sienos su užkardais. Visi pamirštame, kad esame tos pačios Europos Sąjungos nariai, todėl, jei vienas narys priėmė tam tikrą sprendimą, mes turime į tai reaguoti. Teko girdėti kalbų, kad Europos Sąjunga baus Lenkiją už visa tai.
