Lenkija nuo vasario 1 dienos laikinai sustabdė PVM taikymą maisto produktams ir sumažino PVM tarifą degalams. Šis sprendimas, kuriuo siekiama sumažinti infliaciją vartotojams, galios šešis mėnesius. Daugumai maisto produktų, išskyrus prabangos prekes, Lenkijoje galioja 5 proc. PVM tarifas. PVM benzinui ir dyzelinui mažėja nuo 23 iki 8 proc.
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis „Žinių radijo“ laidoje pareiškė, jog dar gruodžio viduryje buvo suskaičiavęs galimus nuostolius dėl Lenkijos nulinio PVM taikymo maistui ir sumažinto tarifo degalams. Anot jo, Lietuvos praradimai siektų apie 747 mln. eurų.
„Manau, kad reikėtų labai stipriai sumažinti akcizą, jog žmogui nebūtų verta važiuoti kitur. Kai Kaliningrado srityje degalai buvo pigesni tris kartus, visi žmonės ten važiavo. Tačiau ten buvo ribojamas žmonių patekimas, įvežamų degalų kiekis, o Lenkijoje to nėra“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.
„Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat pabrėžė, kad degalų kainoms įtaką turi ne tik PVM, bet ir akcizas, o kaimyninėje šalyje jis gerokai mažesnis.
„Lenkijoje už 1000 litrų dyzelino mokama 330 eurų akcizo mokesčio, o Lietuvoje – 372 eurus“, – paskaičiavo jis.
Sutaupo pinigų
Kalvarijos savivaldybės seniūnė Irena Abraitienė portalui lrytas.lt teigė, kad mato daug į Lenkijos pusę važiuojančių automobilių, bet nežino, ar jais vykstama įsipilti degalų, ar slidinėti, nes Lenkijoje šiuo metu intensyvus slidinėjimo sezonas.
„Manau, kad daugės vairuotojų važiuojančių į Lenkiją degalų. Mūsų atlyginimai yra tokie, kokie yra, o ten važiuojant – sutaupai“, – pridūrė seniūnė.
Ji pati nevažiuoja į Lenkiją degalų, tačiau girdėjo iš pažįstamų, kad jie degalus pylėsi ne tik į bakus, bet į kanistrus.
„Kalvarijos gyventojai ir anksčiau važiavo degalų į Lenkiją, o kad dabar važiuos, faktas“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė I.Abraitienė.
„Orlen Lietuva“ atstovė spaudai Kristina Gendvilė patvirtino, kad iš tiesų padaugėjo lietuvių, vykstančių į šalia pasienio esančius Lenkijos regionus, mat ten degalai yra kur kas pigesni.
Auga paslaugų kainos
Esant galimybei, verslas, o taip pat ir vežėjai stengiasi sutaupyti ir ieško galimybių pilti degalus pigiau, pavyzdžiui, kaimyninėse šalyse. Kad taip nutiks, Lietuvos nacionalinė vežėjų asociacija „Linava“ prognozavo dar pernai, kai buvo svarstomi siūlymai didinti degalų akcizus. Scenarijus pildosi.
Degalų kainos neramina vežėjus, nes dėl brangstančių degalų auga ir paslaugų kainos.
Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas tikino, kad dėl didėjančio akcizo degalams vis daugiau vežėjų, kurie veža krovinius į užsienio šalis, degalus pilsis Lenkijoje ar kitose šalyse, kur jie pigesni nei Lietuvoje.
„Ar tai darys absoliuti dauguma transporto sektoriaus dalyvių, sudėtinga pasakyti. Pavyzdžiui, vidinius pervežimus atliekančios įmonės ne visada turi galimybę išvykti už Lietuvos ribų“, – naujienų portalui lrytas.lt komentavo Z.Buivydas.
Anot pašnekovo, viskas priklauso nuo nuvažiuotų kilometrų, tačiau, be jokios abejonės, sutaupoma, kai degalai kainuoja pigiau.
Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius minėjo, kad mažesnės degalų sąnaudos leidžia išlaikyti stabilesnes pervežimo kainas, nes degalai sudaro didelę jų dalį: „Norėdami išlaikyti stabilesnes pervežimo paslaugų kainas, transporto atstovai stengiasi ieškoti pigesnių alternatyvų Lietuvoje išaugusioms degalų kainoms, kurias lemia didėjantys akcizai“.
Vežėjų įmonės „RSH“ vadovas Robertas Sajetauskas tvirtino, kad jų įmonė per mėnesį išnaudoja apie 30–40 tūkst. litrų degalų.
„Lietuvoje įsipilame degalus tik į lengvąsias mašinas, o į krovininį transportą prisipilti degalų važiuojame į Lenkiją. Sausio mėnesį buvo litras buvo 6-7 centais pigesnis. Sutaupėme apie 2 tūkst. eurų“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo pašnekovas.
Jis akcentavo, kad degalus pilasi ir kitose šalyse – Austrijoje, Liuksemburge.
„Ne Lietuvos degalinės kaltos dėl kainų, o mūsų Vyriausybė. Jie nesupranta, kaip viskas vyksta ir kaip visi gyvena“, – dėstė R.Sajetauskas.
Vyras pilasi degalus Lenkijoje, netoli Vokietijos sienos ir jam eilėje tenka praleisti nuo 2 iki 4 val.
„Lietuvoje dyzelino kaina 1,46 ar 1,5 euro, o Lenkijoje – 1,14 eurų. Skirtumas – apie 30-40 centų. Mes netingime nuvažiuoti tuos kilometrus ir prisipilti degalų pigiau“, – pridūrė vežėjų „RSH“ įmonės vadovas.
Nedaro įtakos
Logistikos įmonės „Girtekos“ marketingo ir komunikacijos vadovas Simonas Bartkus minėjo, kad 98 proc. įmonės pajamų yra gaunama ne Lietuvoje.
„Mūsų vilkikai, vykdydami klientų užsakymus, daugiausia juda po Europą, Šiaurės šalis ir Rytų Europos regioną. Mūsų verslo strategija yra ilgo nuotolio tarptautiniai pervežimai, dėl to degalus vilkikai pilasi praktiškai visoje Europoje. Vietos parenkamos pirmiausia atsižvelgiant į maršrutą. Kainos ir kitos sąlygos jau antroje vietoje“, – pabrėžė jis.
Pasak pašnekovo, pridėtinės vertės mokestis pilant degalus užsienyje dažniausiai susigrąžinimas, todėl jo dydis nėra lemiantis veiksnys degalų kainai.
