Pasak viceministrės, vidutinė benzino kaina, kovo 14 d. duomenimis, siekė 1,773, o dyzelino – 1,866 Eur/l. Šią kainą sudaro 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, 0,466 Eur/l akcizas benzinui ir 0,372 Eur/l – dyzelinui, biodegalų ir žaliavinės naftos kainos bei rinkos dalyvių maržos.
„Degalų kainą, jei žiūrėsime į visą struktūrą, apie 40 proc. sudaro akcizai ir PVM, apie 30 proc. priklauso nuo „Brent“ ir „Urals“ naftos kainos. Visa kita yra mažmeninės rinkos sąnaudos ir visos kitos dedamosios, kurios priklauso nuo degalų tiekėjų“, – komisijos narius informavo I. Žilienė.
Ji pasakojo, kad Lietuva, kartu su kitomis Tarptautinės energetikos agentūros narėmis nuo kovo 1 d. priėmė sprendimą išleisti į rinką daugiau „Brent“ naftos iš rezervų, būtent dėl ko naftos kainos dedamoji galutinėje degalų kainoje ir galėjo smukti.
„Matome, kad Brent naftos kaina (naftos kainos dedamoji – ELTA) šiek tiek pakrito. Kas tam padarė įtaką, sunku pasakyti, bet manome, kad vienas iš veiksnių gali būti būtent naftos rezervų išleidimas į rinką“, – sakė I. Žilienė.
Šios naftos rūšies kainos dedamoji visoje benzino ir dyzelino kainoje, nurodė viceministrė, sumažėjo nuo 0,715 Eur/l iki 0,593 Eur/l, o degalų, kurios sudaro „Brent“ ir rusiškos „Urals“ kainų mišinys, dedamoji smuko nuo 0,624 Eur/l iki 0,509 Eur/l.
Vis tik, anot jos, nors per pastarąją savaitę naftos kainos dalis galutinėje kainoje sumažėjo, likusi degalų kainos dalis išaugo. Pavyzdžiui, jei dar kovo 7 d. dyzelino kaina, atmetus naftos dedamąją, siekė 0,956 Eur/l, pirmadienį ji siekė jau 1,273 Eur/l. Atitinkamai kito ir benzino kaina – nuo 0,946 Eur/l praėjusį iki 1,180 Eur/l šį pirmadienį.
„Nepaisant to, kad „Brent“ naftos kaina krito, galutinė kaina vartotojams išaugo. Matome ganėtinai reikšmingą pokytį per pastarąją savaitę. Čia tikrai kyla klausimų“, – kalbėjo I. Žilienė.
„Jei prieš tai matėme, kad ir „Brent“ naftos kainos augimas buvo, tačiau mažmeninės ir didmeninės kainos likusi dalis maždaug buvo stabili, išskyrus pastarąją savaitę“, – pabrėžė I. Žilienė.
Kalbėdama apie akcizo dedamąją, viceministrė pažymėjo, kad Lietuvoje akcizas labai artimas Europos Sąjungos (ES) nustatytam minimaliajam dydžiui, siekiančiam 0,359 Eur/l benzinui ir 0,330 Eur/l dyzelinui, tad jo sumažinimo įtaka bendrai degalų kainai būtų nežymi.
„Lietuvoje akcizas labai artimas minimaliam dydžiui, kurį nustato Europos Sąjungos energijos mokesčių direktyva. Šiek tiek rezervo sumažinimui yra, tačiau jis labai nedidelis ir įtakos galutinei kainai neturėtų“, – teigė viceministrė.
ELTA primena, kad Vyriausybė pradėjo svarstyti galimas priemones degalų akcizams sumažinti, kad degalų kainos nukristų ir vartotojams. Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje finansų viceministras Gediminas Norkūnas tikino, kad ministerija šiuo metu vertina kokios priemonės būtų taikliausios ir savo siūlymus turėtų pateikti balandį.
Siekiant stabdyti kainų kilimą, didinti gyventojų perkamąją galią akcizus degalams siūloma sumažinti ir Seime – tą numatančią Akcizų įstatymo pataisą įregistravo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius kartu su kitais opozicijai atstovaujančiais parlamentarais.
Jeigu Seimas pritartų, akcizas 1 tūkst. litrų benzino sumažėtų nuo 466 iki 359 eurų, o 1 tūkst. litrų dyzelino – nuo 372 iki 330 eurų ir siektų ES minimalų tarifą.
