Nerimauja, kad susidursime su dyzelino deficitu: degalų trūkumas smogs ne tik vairuotojams

Europoje vis labiau nerimaujama, kad po karo Ukrainoje gali pritrūkti dyzelino, nes rusiškas dyzelinas sudaro 20 proc. Europos importo.

Europoje vis labiau nerimaujama, kad po karo Ukrainoje gali pritrūkti dyzelino.<br>V.Skaraičio nuotr.
Europoje vis labiau nerimaujama, kad po karo Ukrainoje gali pritrūkti dyzelino.<br>V.Skaraičio nuotr.
Europoje vis labiau nerimaujama, kad po karo Ukrainoje gali pritrūkti dyzelino.<br>V.Skaraičio nuotr.
Europoje vis labiau nerimaujama, kad po karo Ukrainoje gali pritrūkti dyzelino.<br>V.Skaraičio nuotr.
Europoje vis labiau nerimaujama, kad po karo Ukrainoje gali pritrūkti dyzelino.<br>V.Skaraičio nuotr.
Europoje vis labiau nerimaujama, kad po karo Ukrainoje gali pritrūkti dyzelino.<br>V.Skaraičio nuotr.
Europoje vis labiau nerimaujama, kad po karo Ukrainoje gali pritrūkti dyzelino.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Europoje vis labiau nerimaujama, kad po karo Ukrainoje gali pritrūkti dyzelino.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Europoje vis labiau nerimaujama, kad po karo Ukrainoje gali pritrūkti dyzelino.<br>V.Balkūno nuotr.
Europoje vis labiau nerimaujama, kad po karo Ukrainoje gali pritrūkti dyzelino.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Mar 28, 2022, 7:15 PM

Antrą mėnesį Ukrainoje vykstant karui Europos naftos bendrovės atsisako tiekti naftą iš Rusijos, o vietoj to ieško tiekimo iš Artimųjų Rytų, Azijos ir JAV. Pagrindinės naftos bendrovės, įskaitant „Shell“, BP ir „TotalEnergies“, jau riboja degalų tiekimą į Vokietiją, teigė „Bloomberg“.

Dėl prastų perspektyvų prekiautojai nafta mokėjo didžiulius papildomus pinigus, kad gautų atsargų iš karto, o ne lauktų. Bendrovės, užsiimančios prekyba žaliavomis, įskaitant „Trafigura Group“, įspėjo, kad kai kur gali pritrūkti dyzelino. Tai atspindi niūrias Maskvos politikų prognozes, kad Europai gresia deficitas.

Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, sausio mėnesio pabaigoje Europos šalyse buvo sukaupta 247,4 mln. barelių vidutinių distiliatų, t. y., degalų, kurių didžiausią dalį sudaro dyzelinas. To užtektų maždaug 40 dienų paklausai patenkinti, net jei regione nebūtų pagaminta ar importuota papildomų barelių degalų.

Europos šalys ir toliau gamina ir importuoja dyzeliną iš tradicinių ne rusiškų šaltinių. Atsargų mažėjimo tempas priklauso nuo to, ar pavyks pakeisti dabartinį tiekimą iš Rusijos.

Tačiau šios atsargos pasiskirsčiusios netolygiai, todėl vienur įtampa kils anksčiau nei kitur. Suomijoje ir Danijoje privačiuose ir valstybiniuose sandėliuose distiliato užtenka daugiau nei šešiems mėnesiams, o Jungtinėje Karalystėje ir Norvegijoje jo užtenka vos 30 dienų. Estija yra žemiau Europos vidurkio – 36,4 dienos pramonės atsargų ir 44,8 dienos nacionalinių atsargų.

Ryšiai su Rusija

Šalims ar net šalių regionams, kurie tradiciškai priklausė nuo žaliavinės naftos ar dyzelino tiekimo už Rusijos ribų, sekasi geriau nei toms, kurios palaiko glaudžius ryšius su Maskva.

Dėl didelės priklausomybės nuo rusiškos naftos perdirbimo gamyklos Čekijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje yra gana pažeidžiamos dėl tiekimo sutrikimų ar tiekimo apribojimų. Tai gali greitai paveikti dyzelino tiekimą.

Didelis degalų trūkumas degalinėse smogtų ne tik vairuotojams, bet ir ekonomiškai pažeidžiamiems sektoriams, pavyzdžiui, logistikos, statybų ir žemės ūkio, kurie yra labai priklausomi nuo dyzelino.

Išversta pagal www.rus.postimees.ee.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.