Įvažiuoti į garažų teritoriją Kaune gali ne visi: savininkai ginasi kelio ženklais, baudžia riedančius gelžbetoniniais stogais

Kauno garažų bendrijos yra tarsi atskiros karalystės, kuriose verda automobilių savininkų aistros. Ietys kryžiuojamos, kai vieniems į garažų teritoriją patekti galima, o kitiems įvažiuoti uždraudžiama. To priežastys kartais keistos ir dar negirdėtos.

Ženklas buvo įrengtas prie įvažiavimo į garažų teritoriją, tačiau po kiek laiko nukabintas.<br>Lrytas.lt koliažas
Ženklas buvo įrengtas prie įvažiavimo į garažų teritoriją, tačiau po kiek laiko nukabintas.<br>Lrytas.lt koliažas
Garažų savininkai bando kovoti su vairuotojais, kurie dirba netoliese ir prie garažų bando palikti savo automobilius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Garažų savininkai bando kovoti su vairuotojais, kurie dirba netoliese ir prie garažų bando palikti savo automobilius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Garažų savininkai bando kovoti su vairuotojais, kurie dirba netoliese ir prie garažų bando palikti savo automobilius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Garažų savininkai bando kovoti su vairuotojais, kurie dirba netoliese ir prie garažų bando palikti savo automobilius.<br>M.Patašiaus nuotr.
V.Janulis piktinosi – kauniečiai garažų teritorijoje palieka net nebevažiuojančius automobilius ar jų detales.<br>M.Patašiaus nuotr.
V.Janulis piktinosi – kauniečiai garažų teritorijoje palieka net nebevažiuojančius automobilius ar jų detales.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ženklas buvo įrengtas prie įvažiavimo į garažų teritoriją, tačiau po kiek laiko nukabintas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ženklas buvo įrengtas prie įvažiavimo į garažų teritoriją, tačiau po kiek laiko nukabintas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Garažų savininkai bando kovoti su vairuotojais, kurie dirba netoliese ir prie garažų bando palikti savo automobilius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Garažų savininkai bando kovoti su vairuotojais, kurie dirba netoliese ir prie garažų bando palikti savo automobilius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

2022-04-05 11:16

Didelėse garažų bendrijose neretai kyla nesutarimų. Kartais juos pavyksta išspręsti ir susitarti gražiuoju, tačiau būna, kad ginčai sprendžiami net teismuose.

Taip nutiko Pienių gatvėje esančioje garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Sargėnai“. Bendrijos pirmininkas Povilas Kuizinas siekė, kad į garažų masyvo teritoriją negalėtų įvažiuoti sunkesnės nei 3,5 tonos transporto priemonės. Tokias turi du bendrijos nariai.

Policija ženklą iš pradžių leido įrengti, bet vėliau sprendimą atšaukė. P.Kuizinas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Kauno AVPK) sprendimą apskundė teismui, bet ženklas nebuvo grąžintas.

O štai kitame nemažame garažų masyve, esančiame Eigulių seniūnijoje, draudžiamieji kelio ženklai atsirado siekiant, kad per garažų teritoriją neriedėtų bendrijos nariams nepriklausančios 25 tonas sveriančios mašinos, o pažeidėjus filmuoja vaizdo kameros.

Policijos atstovai teigė, kad skundų dėl kelio ženklų įrengimo teisėtumo daugėja, kelio ženklų reikalavimus pažeidę vairuotojai vis dažniau siekia išvengti atsakomybės ir aiškina, kad kelio ženklai yra neteisėti.

Norėjo saugoti kiemo dangą

Bendrijos „Sargėnai“ garažų masyve yra 166 garažai. Tiesa, bendrijai priklauso tik 60 jų savininkų, nes kiti bendrijos veikla nesidomi, garažus nuomoja ar jais nesinaudoja.

Prieš 5 metus šios bendrijos pirmininku tapęs P.Kuizinas pasakojo, kad tarp kai kurių bendrijos narių kildavo nesutarimų.

„Daugelis garažų savininkų elgiasi mandagiai ir padoriai.

Bet kai kurie turi sunkiasvores mašinas, jomis užstato kitų garažų vartus, taip pat jomis važinėdami po teritoriją gadina asfalto dangą“, – aiškino P.Kuizinas.

2021 metų pavasarį įvyko bendrijos susirinkimas ir, pasak P.Kuizino, daugiau kaip pusė narių pritarė jo pasiūlymui prie įvažiavimo į garažų masyvą įrengti kelio ženklą, kuris draustų į teritoriją įvažiuoti daugiau nei 3,5 tonos sveriančioms transporto priemonėmis.

Ženklo įrengimui pritarė

Bendrijos pirmininkas 2021 metų balandį kreipėsi į Kauno apskrities policijos komisariato Kelių policijos valdybą, kad pareigūnai leistų įrengti tokį ženklą, ir leidimą gavo. Ženklas buvo įrengtas prie įvažiavimo į garažų teritoriją.

Tačiau po kiek laiko pareigūnai pranešė, kad ženklas bus nukabintas.

„Man buvo pasakyta, kad policijoje atsirado vieno bendrijos nario prašymas ženklą nukabinti, nes jis neva įrengtas neteisėtai ir didesnė dalis garažų savininkų tokio ženklo esą nebenori“, – prisiminė P.Kuizinas.

Lietė du bendrijos narius

Vienas garažų savininkų, kuriam toks ženklas būtų trukdęs įvažiuoti į garažų teritoriją, – Arvydas Skrickus.

Šis kaunietis aiškino, kad teikia pagalbą, kai reikia pervežti automobilius, ir turi techninės pagalbos kelyje automobilį.

„Nežinau, kodėl bendrijos pirmininkas sugalvojo elgtis lyg privačiame savo kieme. Jis siekė, kad mes – du bendrijos nariai – negalėtume savo automobiliais patekti į savo garažus. Susitarti gražiuoju nepavyko“, – stebėjosi A.Skrickus.

Kaunietis tvirtino, kad per 5 metus, kai bendrijai vadovavo P.Kuizinas, garažų bendrijos asfalto danga nebuvo remontuota, bet sunkieji automobiliai jos ir negadina.

Teismas ženklo negrąžino

Kadangi P.Kuizino netenkino pareigūnų sprendimas ženklą panaikinti, jis kreipėsi į teismą ir prašė, kad jau Kauno AVPK atstovai ženklą grąžintų. Teismo procesas truko iki šių metų kovo 9 dienos.

„Teismas nusprendė, kad ženklo sugrąžinti negalima, o riboti patekimą į garažo masyvų teritoriją galima kitokiais būdais, pavyzdžiui, pakeliamuoju užtvaru.

Jis yra ir į teritoriją pašaliniai nepatenka – norėjome, kad ir bendrijos nariai nevažinėtų bet kokia sunkia technika“, – situaciją aiškino P.Kuizinas.

Vyras sakė, kad po teismo sprendimo vyko bendrijos narių susirinkimas. Jo metu bandyta rinkti naują bendrijos pirmininką, nes P.Kuizino kadencija baigėsi, bet to padaryti taip ir nepavyko.

P.Kuizinas ir toliau siekti, kad ženklas vis dėlto atsirastų, nebeketina.

Įžvelgė tarpusavio vaidus

Kauno AVPK Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė patvirtino, kad bendrijos „Sargėnai“ pirmininkas Kauno apskrities policijos Kelių policijos valdybos prašė suderinti kelio ženklo įrengimo schemą.

„Pirmininkas pareigūnams pateikė susirinkimo protokolą, bendravo su policijos pareigūnais, todėl abejonių, kad visi nariai dėl tokio kelio ženklo yra apsisprendę, nekilo. Kelio ženklo įrengimo schema buvo suderinta Kelių policijos valdyboje. Kelio ženklas, ribojantis transporto priemonių masę iki 3,5 tonos, buvo įrengtas“, – teigė O.Vaitkevičienė.

Tačiau, pasak policijos atstovės, vėlesnių patikrinimų metu nustatyta, kad pašalinių asmenų patekimą į garažų masyvo teritoriją riboja pakeliamasis užtvaras.

„Paaiškėjo, kad galbūt yra nesutarimų tarp bendrijos narių, turinčių sunkiasvorių transporto priemonių, ir pirmininko. Kadangi tarpusavio nesutarimai tarp pirmininko ir narių yra bendrijos vidaus reikalas, kuris turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, todėl po pakartotinai atliktų patikrinimų priimtas sprendimas panaikinti minėtą kelio ženklą“, – paaiškino policijos atstovė.

Sprendimas buvo apskųstas teismui, bet šis jo nepakeitė.

„Skundų dėl kelio ženklų įrengimo teisėtumo vis daugėja, kelio ženklų reikalavimus pažeidę vairuotojai vis dažniau siekia išvengti atsakomybės motyvuodami, kad kelio ženklai yra neteisėti“, – apgailestavo O.Vaitkevičienė.

Plokštes palaiko keliu

O štai kitoje – Šiaurės prospekte esančios 185-osios garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos – teritorijoje atsirado net keli skirtingi kelio ženklai. Prie dviejų aukštų garažų automobiliams draudžiama sustoti.

Taip garažų savininkai bando kovoti su vairuotojais, kurie dirba netoliese ir prie garažų bando palikti savo automobilius.

Pavyko įrengti ir tik lengviesiems automobiliams po garažų teritoriją važinėti leidžiančius kelio ženklus.

Šios bendrijos pirmininkas Egidijus Lankelis pasakojo, kad sovietmečiu pastatyti garažai yra gana keistos konstrukcijos. Į žemę įkasti pirmieji aukštai. Ant jų paklotos gelžbetonio plokštės, ant kurių šonuose įrengti antrieji garažų aukštai.

Gelžbetonio plokštės iš pažiūros primena paprastą kelią. Juo iš Šiaurės prospekto per garažų teritoriją patogu patekti į Islandijos plentą.

„Atrodo, kad plokštės yra tarsi kelias, nors iš tiesų konstrukcijos negali išlaikyti labai sunkių krovininių automobilių, jos gali įlūžti. Sovietmečiu apie tai nebuvo pagalvota“, – garažų statybos ypatumais dalijosi kaunietis.

Pažeidėjus filmuoja kameros

Prieš kelerius metus už šios garažų bendrijos prasidėjo naujų pastatų statybos. E.Lankelis pasakojo, kad 25 tonas sveriantys sunkiasvoriai automobiliai per garažų teritoriją ir plokštes, po kuriomis yra garažai, ėmė važinėti labai dažnai.

„Vairuotojai tiesiog nežinojo, kad važiuodami plokštėmis rizikuoja, jų technika gali įlūžti ir nugarmėti į garažus – ir patys patirtų nuostolių ar net susižalotų, ir sunaikintų mūsų turtą.

Kai bandydavome tai aiškinti, ne vietiniai vairuotojai nesuprasdavo, kad taip gali būti“, – pasakojo E.Lankelis.

Kad pavojingų situacijų būtų kuo mažiau, garažų masyve ir buvo įrengti kelio ženklai, draudžiantys čia važinėti sunkiajai technikai. Dar kiti ženklai informuoja, kad čia galioja ir aukščio apribojimai.

„Padedami seniūnijos atstovų kreipėmės į savivaldybę ir ši ženklus įrengti leido“, – tikino E.Lankelis.

Šiuo metu sunkiasvorių automobilių srautas per garažų teritoriją gerokai sumažėjęs.

„Taip pat įsirengėme ir vaizdo stebėjimo kameras. Jei vairuotojai kelio ženklų nepaiso ar ką nors sulaužo, kreipiamės į policiją, pažeidėjai už tai turi atsakyti ir atlyginti padarytą žalą“, – sakė E.Lankelis.

Pirmininkai kartais ir savavaliauja

Vytas Janulis

Kalniečių garažų bendrijų asociacijos vadovas

„Mūsų asociacija vienija 22 garažų savininkų bendrijas, esančias Islandijos plente ir Šiaurės prospekte. Bendrijų teritorijose kyla įvairių problemų.

Būna, kad bendrijų pirmininkai savavaliauja. Dažniausiai taip elgiasi pagyvenę žmonės, kurie beveik nieko nedaro, nerengia susirinkimų, nesistengia, kad garažų teritorijoje būtų tvarka.

Viena opiausių problemų – seni, netvarkingi automobiliai bei juos garažuose ar prie jų remontuojantys jų savininkai. Iš automobilių teka tepalai, teršiama aplinka. Taip pat žmonės garažų teritorijoje palieka nebevažiuojančius automobilius ar jų detales.

Kas turi kontroliuoti, kad nei remonto darbų, nei automobilių detalių prie garažų nebūtų, neaišku. Aplinkosaugininkai į tokius pranešimus nenori reaguoti, pareigūnai – taip pat.

Kelio ženklų garažų bendrijose situacija geresnė. Pastaruoju metu jie tikrai gelbėja siekiant, kad būtų daugiau tvarkos, kyla ir mažiau nesusipratimų.“

Paprašę ženklų, neretai ir persigalvoja

Donatas Večerskis

Kauno savivaldybės Saugaus eismo komisijos pirmininkas

„Dažniausiai skundų gauname dėl to, kad, miesto pakraščiuose statant naujus namus, pro anksčiau iškilusius pastatus važinėja sukiasvorė technika. Deja, miesto plėtra daug metų vyko chaotiškai, seniau nutiesti keliai neretai yra gana siauri ir dėl to dabar kyla naujakurių ir anksčiau mieste įsikūrusių gyventojų konfliktų.

Kiekvienas toks atvejis vertinamas atskirai ir sprendžiama, ar gyventojams kaip nors galima padėti, arba kauniečiai tiesiog privalo palaukti, kol statybos baigsis, nes kitų privažiavimų prie jų nėra. Tada svarbiausia – kad statytojai kontroliuotų darbininkus, kad šie drėkintų kelius, jų neterštų statybinėmis atliekomis, žemėmis, technika neužtvertų gyventojų kiemų.

Taip pat neretai kauniečiai namų kiemus paverčia tranzitiniais keliais, važiuodami jais bando išvengti spūsčių gatvėse, bet taip sukelia nepatogumų tų namų gyventojams. Tokiais atvejais gyventojai dažnai prašo, kad kiemuose būtų įrengiami ženklai, draudžiantys į juos įvažiuot.

Tada paaiškiname, kad į kiemus negalės įvažiuoti ne tik pro šalį važiuojantys asmenys, bet ir, pavyzdžiui, pas gyventojus atvykę svečiai. Gyventojai, apsvarstę tokias situacijas, draudžiamųjų ženklų neretai atsisako.

Kitais atvejais priimame sprendimus, kad kai kuriose gatvėse vyktų tik vienpusis eismas, kad spūsčių ir užgrūstų kiemų būtų mažiau. Toks sprendimas buvo priimtas keliose gatvėse greta Tvirtovės alėjos, taip pat prie Savanorių prospekto, kur yra didelis prekybos centras.

Tokie sprendimai tose gatvėse gyvenantiems kauniečiams iš pradžių dažnai nepatinka, nes žmonės yra pratę prie senos eismo tvarkos, bet ilgainiui pakeitimai pasiteisina.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: iš kur paimti pinigų gynybai?