Tuo tarpu VILNIUS TECH mokslininkai jau šiandien kuria inovatyvius sprendimus, kurie ženkliai prisideda prie autonominių automobilių vystymo. Apie artimiausioje ateityje laukiančius pokyčius ir inovacijas, kurios neišvengiamai pakeis ne tik mūsų elgesį keliuose, bet ir požiūrį į transporto priemones, taip pat apie Lietuvoje kuriamus technologinius sprendimus bus kalbama artimiausioje laidoje „Inovacijų DNR“. Laida bus rodoma šeštadienį, 11.30 val., per „Lrytas TV“.
Vilnius – Europos automobilių dalijimosi sostinė
Prieš dešimt metų, kuomet įmonė „CityBee“ viena pirmųjų Lietuvoje pasiūlė automobilių dalijimosi paslaugą, niekas negalėjo pagalvoti, kad po dešimtmečio Vilnius bus Europos automobilių dalijimosi sostinė. Šiuo metu Europoje pagal „car-sharing“ automobilių skaičių vienam sostinės gyventojui Vilnius lyginant su kitais Europos miestais užima pirmą vietą. Pasak „CityBee“ vadovo Kristijono Kaikario, automobilių dalijimosi paslaugos populiarėjimą Europoje lemia ir tai, kad miestai aktyviai ieško sprendimų, kaip spręsti spūsčių, taršos ir kitas problemas.
„Vienas „CityBee“ automobilis pakeičia apie 10–12 nuosavų, o tai reiškia, kad mažėja automobilių skaičius keliuose, daugėja parkavimo vietų prie gyvenamųjų namų, darboviečių, mieste. Antra, mažėjant automobilių skaičiui į aplinką išmetama mažiau CO2 – taip mažinamas neigiamas transporto sektoriaus poveikis klimato kaitai. Trečia, automobilių dalinimosi paslauga leidžia žmonėms gyventi lanksčiau – nereikia rūpintis automobilio remontu, draudimu, investuoti į automobilio įsigijimą“, – sako K. Kaikaris.
Įmonė „CityBee“ nuolat investuoja į naujausias technologijas. Ji viena pirmųjų pasaulyje išbandė miesto gatvėse nuotoliniu būdu valdomą automobilį. Šie automobiliai vis plačiau išbandomi JAV ir Vakarų Europoje, o kai kur jau ir realiai eksploatuojami, teikiant keleivių vežimo paslaugas. Nuotoliniu būdu valdomi automobiliai, skirtingai nuo autonominių, yra valdomi žmogaus specialia konsole per nuotolį.
„Visiškai autonominis automobilis yra tolimesnė ateitis. Kol kas visos technologijos, kameros ir davikliai, kurie turi būti montuojami autonominiuose automobiliuose, yra labai brangūs ir nepakankamai išbandyti, kad galėtų sklandžiai ir saugiai dalyvauti eisme. Šiuo metu koncentruojamės į nuotoliu valdomus automobilius, kurie leistų efektyviau valdyti mūsų parką ir resursus“, – aiškina K. Kaikaris.
VILNIUS TECH mokslininkas doc. dr. Viktor Skrickij patvirtina, kad nors šiuo metu yra daugybė įmonių, kurios siūlo jutiklius autonominiams automobiliams, kartais vienas jų kainuoja brangiau nei pats automobilis, todėl universitetas investuoja daug laiko ir pastangų tam, kad sukurtų technologiją, kuri ateityje galėtų atsirasti autonominiuose automobiliuose už priimtiną kainą.
„Jau sukūrėme ir sėkmingai testuojame dirbtiniu intelektu paremtą technologiją, kuri atpažįsta kelio dangą ir pagal atitinkamus parametrus parenka optimaliausią automobilio valdymą. Sukurta technologija mato dangą į priekį, geba atskirti 12 kelio dangų tipų ir pagal tai paruošti stabdžių sistemą, pakabą, apvažiuoti kliūtį ir užtikrinti maksimalų komfortą keleiviams. Vienas iš mūsų inovacijos tikslų – padaryti aplinkos suvokimo sistemą pigią, o 10 metrų atstumu geometrinių nelygumų paklaida sudaro tik 1 cm. Tai reiškia, kad mes gana tiksliai galime identifikuoti kelio nelygumus ir kliūtis“, – sako doc. dr. V. Skrickij.
Nors sistema jau funkcionuoja, dar prireiks laiko ir daug papildomų bandymų, kad ją būtų saugu diegti eiliniams vartotojams.
VILNIUS TECH taip pat sėkmingai kuriami ne tik atskiri inovatyvūs sprendimai, bet ir autonominio automobilio prototipas.
„Šis prototipas yra skirtas analizuoti autonominių transporto priemonių judėjimo dėsningumus, kurti naujas sistemas ir jas testuoti autonominio judėjimo sąlygomis, tokiu būdu skatinant sėkmingą tokių transportų priemonių integraciją į visą transporto sistemą. Šis prototipas prisideda prie pažangos kūrimo, siekiant, kad autonominiai automobiliai taptų visaverčiais eismo dalyviais“, – sako VILNIUS TECH docentas Paulius Skačkauskas.
Kaip pripažįsta mokslininkai, pagrindinės problemos kuriant prototipą susijusios būtent su dirbtiniu automobilio intelektu – būtina sukurti jį taip, kad jis būtų patikimas, saugus, efektyviai veikiantis, nepriklausomas nuo eismo sąlygų.
Pasaulio lyderėmis autonominių automobilių srityje laikomos JAV, Vokietija, Šveicarija, tačiau galima pasidžiaugti, kad ir Lietuvoje, tokiose įstaigose kaip VILNIUS TECH yra kuriamos technologijos, kurios turi potencialo ir ateityje gali būti pritaikytos masinės gamybos autonominiuose automobiliuose.
Inovatyvūs sprendimai laukiant autonominių automobilių
Laukiant masinės autonominių automobilių gamybos, inovatyvių sprendimų ieškančios prekybos įmonės jau dabar randa būdų, kaip optimizuoti procesus. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventas, „Kesko Senukai Lithuania“ infrastruktūros direktorius, tiekimo grandinės ir vystymo ekspertas Algirdas Grybauskas sako, kad jo kompanija nuolat ieško sprendimų, kaip pasitelkus inovacijas palengvinti žmonių darbą ir padidinti proceso efektyvumą.
„Stengiamės padaryti viską, ką galime šiandien. Siekdami, kad prie logistikos centrų 50–100 vilkikų vienu metu nereiktų stovėti ir laukti, kol surenkami, kraunami į puspriekabes kroviniai ir išrašomi dokumentai, mes įsigijome kiemo vilkiką. Dabar vilkikai palieka puspriekabes, kurias su kiemo vilkiku patys pastatome prie rampos pakrovimui, o baigę darbą pakrautas grąžiname į aikštelę. Grįžęs po reiso vilkikas pasiima jau pakrautą puspriekabę, paruoštus dokumentus, ir užtrukęs vos 10–15 minučių gali išvykti“, – apie inovatyvų ir resursus taupantį sprendimą pasakoja A. Grybauskas.
Daugiau apie pažangius sprendimus ir autonominius automobilius, kuriamus bei išbandomus Lietuvoje, sužinosite laidoje „Inovacijų DNR“, kuri rodoma kiekvieną šeštadienį, 11.30 val., per „Lrytas TV“.
