Ministras teigė, kad per gegužę dalis užsienio kompanijų sugrįš į Rusiją ir tęs gamybą, bet nekonkretizavo kurios. Kitu atveju, jeigu gamintojai patvirtins visiškai išeinantys iš Rusijos rinkos, jų nuosavybė bus perduota kitiems valdytojams ir bus bandoma tęsti gamybą savarankiškai.
Kaip pavyzdį jis paminėjo „Daimler“ sunkvežimių gamyklą, kurios valdymas buvo perduotas „Kamaz“. Tiesa, ministras nepasistengė paminėti, kad gamyklos valdymas yra viena, o gamyba yra kita. Gamykla yra sustojusi, nes neturi iš ko gaminti automobilių – trūksta dalių.
Rusijoje veikė „Volkswagen“, „Škoda“, „Renault“, BMW, „Toyota“, „Mazda“, „Mercedes-Benz“, „Jaguar-Land Rover“, „Peugeot“, „Citroen“ ir „Opel“ gamyklos bei dar keletas nedidelių automobilių surinkimo gamyklų.
Kovą rusai nupirko 63 proc. mažiau naujų automobilių, nes jų tiesiog nėra rinkoje.
Beje, į šį ministro pareiškimą aštriai reagavo „Hyundai“ koncernas – įmonės „Hyundai“ ir „Kia“ nuo karo pradžios sustabdė veiklą Rusijoje ir kol kas apie veiklos atnaujinimą koncernas nėra nusprendęs.
„Renault“ parduoda savo „Avtovaz“ įmonės akcijas. Rusijos pramonės ir prekybos ministras sakė, kad ko gero tai bus simbolinis sandoris, kurio vertė – vienas rublis. Pirkėjas – „Nami“ institutas – valstybės įmonė. Iš pradžių buvo tikimasi akcijas perduoti kitai „Avtovaz“ įmonei „Rostech“, bet jai galioja Europos Sąjungos akcijos, todėl buvo pasirinktas „Nami“.
Už rublį bus parduota ir „Renault“ gamykla esanti Maskvoje – ko gero rublį teks sumokėti Maskvos savivaldybei.
Anot D.Manturovo, „Renault“ išeina su sąlyga, kad per artimiausius penkis ar šešis metus turi teisę susigrąžinti gamyklas.
„Renault“ į gamyklas Rusijoje investavo dvidešimt metų ir labai nenoriai skiriasi su jomis – investicijos dar toli gražu neatsipirko. Būtent dėl to jie ir nenori sudeginti visų tiltų ir bus vieni pirmųjų, kurie sieks susigrąžinti savo turtą, kai tik bus įmanoma. Metų pradžioje prancūzai paskelbė naują strategiją, kurios esmė ta, kad visi „Lada“ automobiliai turėjo būti pervesti ant „Renault CMF-B“ platformos ir maksimaliai unifikuoti su „Dacia“ modeliais.
Iš kitos pusės ir dabartiniai „Lada“ automobiliai yra jau nemaža dalimi unifikuoti su „Renault“ produkcija, todėl šių ryšių nutraukimas turėtų būti itin skausmingas ir „Avtovaz“ – analitikai sako, kad normalizuoti gamybą kainuos labai daug pinigų ir laiko – kol bus surasti kiti tiekėjai ir automobiliai pritaikyti kitiems komponentams.
Be užsieninių komponentų rusai galėtų gaminti tik senas „Nivas“ ir galbūt vieną „Vesta“ versiją.
„Audi“ ir BMW paskelbė, kad negabens automobilių per Rusiją į Kiniją. Iki šiol jie veždavo traukiniais per Rusijos teritoriją, bet dėl karo ir dėl neapibrėžtos politinės situacijos Rusijoje jie to atsisako – baiminamasi ir to, kad rusai gali sustabdyti tranzitą ir bandyti realizuoti automobilius savo šalyje.
Nuo šiol automobiliai į Kiniją bus vežami tik jūros keliu. BMW pernai per Rusiją į Kiniją importavo beveik 200 tūkst. automobilių. Nors gabenimas geležinkeliais yra, anot „Drewly Supply Chain“ analitikų, kone 80 proc. brangesnis, tačiau kelis kartus greitesnis ir labiau prognozuojamas. Dėl to brangūs automobiliai buvo gabenami geležinkeliais.
Rusams kritiškai trūksta ir nemažai atsarginių detalių naudotiems automobiliams. Du trečdaliai servisų susiduria su detalių automobilių varikliams trūkumu, kas antram trūksta kokybiškų tepalų, žvakių varikliams, tepalo ir kuro filtrų, elektros įrangos dalių, kas trečias negali gauti stabdžių sistemos detalių, amortizatorių ir kitų dalių.
Tokie dideli detalių tiekėjai kaip „Bosch“, „Denso“, „Brembo“, „Koyo“ iš viso nutraukė dalių tiekimą. Rusai bando apeiti sankcijas ir minėtų gamintojų dalis atsivežti per Kazachstaną, Sakartvelą ar Kiniją.
Didžiausias trūkumas kils nuo birželio ar liepos mėnesio, nes dabar nemažai detalių dar yra sandėliuose Rusijoje, o kai baigsis jų likučiai, tada šalyje gali kilti tikra panika. Jau susiduriama su gerokai didesne automobilių ir jų detalių vagysčių banga.
