Lietuvos degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys sako, kad degalų kainas padėtų amortizuoti mažesnis akcizas ir pridėtinės vertės mokestis (PVM), taip pat sumažinta biodegalų dalis dyzeline. Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad degalų kainas padėtų sumažinti mažesnis jų vartojimas pasauliniu mastu.
Augančias kainas lemia pasaulinės tendencijos
T. Povilauskas sako, jog benzino kainas lemia tendencijos daug šio kuro naudojančiose Jungtinėse Amerikos Valstijose bei pasaulinėje rinkoje. Pasak jo, benzino kainų augimą lemia tokie veiksniai kaip istoriškai žemos jo atsargos JAV, sezoniškumas, taip pat nuo birželio pradžios Kinijoje naikinami su Covid-19 susiję ribojimai.
„Vakarų pasaulyje, ypač JAV, kelionės prasideda, nuvažiuojami atstumai ilgėja, kadangi ypač JAV rinka yra benzininė (...) Atsargos yra istoriškai žemos ir benzino vartojimas vis dar yra stiprus, ir tos kainos ir sukilo kalbant būtent apie benziną“, – BNS teigė T. Povilauskas.
„JAV žemos benzino atsargos, Kinijos išėjimas iš lockdown'o birželio pradžioje – kaip ir buvo planuota, tas ir atsitiko. Daug tokių susideda“, – pridūrė jis.
Vienos degalų kainų augimą lemiančios priežasties neišskiria ir V. Šukys. Jo teigimu, tai galėtų būti karas Ukrainoje, tačiau šiandien tiesioginė jo įtaką degalų rinkai nebejaučiama.
„Konkretaus tokio faktoriaus, į kurį būtų galima besti pirštu, šiandien nėra. Vienintelis faktorius kol kas iš tikrųjų, į kurį galima besti pirštu, yra Ukrainos atvejis ir ten vykstantis karinis konfliktas – nuo ko ir prasidėjo visa ta kainų „pasiutpolkė“ ir chaosas. Bet įvertinus visą situaciją nuo pradžios, šiandien lyg ir nebejaučiamas konkretus šito konflikto padarinys“, – BNS sakė V. Šukys.
Jis taip pat teigė, jog išaugusias degalų kainas lemia tendencijos pasaulinėje naftos rinkoje, sezoniškumas, taip pat situacija daug gyventojų turinčiose Azijos šalyse.
„Kad ir yra kažkokie nesklandumai ar politiniai konfliktai Europoje, vis tiek yra bendra pasaulinė naftos rinka, kuri reguliuojama ne tik konkrečios šalies ar regiono. (...) Visada yra truputį tas atsigavimas iš tokio žieminio sąstingio ir rinkos pradeda dirbti. Paskutiniu metu labai didelę įtaką naftos kainoms darė Azijos šalys – Kinija, Indija, kažkada buvo ir Pakistanas“, – teigė V. Šukys.
„Tai šalys, turinčios milijardinį gyventojų skaičių (Indija ir Kinija – BNS), jų ekonomikos vystosi nenuspėjimai ir ganėtinai sparčiai, pas juos pastoviai trūksta naftos produktų, degalų, gamyklų. Bendrame kontekste ir gaunasi tai, kad sudėjus viską į krūvą, naftos kaina šoktelėjo“, – pridūrė jis.
Pašnekovai teigė nemanantys, kad naftos ir degalų kainų augimą galėjo lemti ES vadovų antradienio naktį pasiektas susitarimas dėl embargo laivais gabenamai rusiškai naftai.
„Ar buvo netikėtumas, tai, ką paskelbė antradienį? Nebuvo, nes pirminis (sankcijų – BNS) planas gegužės pradžioje buvo daug griežtesnis. Ką dabar turime, tai švelnesnį paketą su neaiškiu perinamu laikotarpiu Vengrijai, Čekijai ir Slovakijai. Aš sakyčiau, kad čia labiau bendras kompleksas – tikrai nesumesčiau vien tam sankcijų paketui“, – teigė T. Povilauskas.
V. Šukys teigė naftos brangimą pastebėjęs dar likus savaitei iki susitarimo dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo.
„Aš naftos brangimo tendenciją mačiau dar prieš savaitę, kuomet po truputį kilo naftos kainas. Kas tam turėjo įtakos, sunku pasakyti. Antradieninis sprendimas dėl embargo galimai tik sustiprino abejones ir nestabilumą“, – sakė jis.
Degalinių atstovas: reikia mažinti akcizus, PVM ir biodegalų dalį
Pasak V. Šukio, augančias degalų kainas padėtų amortizuoti tokios valstybės reguliavimo priemonės kaip akcizo, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bei biodegalų dalies dyzeline mažinimas.
Jo teigimu, Lietuvos degalinių sąjunga su kitomis asociacijomis tokias priemones su detaliais skaičiavimais valdžios institucijoms siūlė dar metų pradžioje, tačiau tik balandžio viduryje iš jų buvo sulaukta neigiamo atsakymo.
V. Šukys sako, kad tokios priemonės kaip akcizo ar PVM sumažinimas gyventojams bei verslui būtų efektyvesnės nei Vyriausybės patvirtintas antiinfliacinis paketas.
„Žiūrint į bendrą Europos Sąjungos valstybių praktiką ir patirtį – jeigu kaina sumažinama, pavyzdžiui, akcizo ar PVM forma, vadinasi kainos mažėja visoje šalyje. Ir bet kas, kas atvažiuoja į degalinę, perka ar pilasi kurą, jis gauna naudą čia ir dabar“, – teigė V. Šukys.
Pasak T. Povilausko, sumažinus akcizus dyzelino kaina mažėtų 4–5 centais, benzino – apie 10 centų. Vis dėlto ekonomistas mano, kad tokia priemonė reikšmingų pokyčių nesukeltų.
„Tai yra rinkos kaina, nemažai nulemta vykstančio karo Ukrainoje. Ar dabar verta kompensuoti skolintais pinigais ir palaikyti tą patį vartojimą, kalbant apie benziną? Manau, kad ne“, – teigė T. Povilauskas.
Ekonomisto teigimu, degalų kainas sumažintų mažesnis degalų vartojimas pasauliniu mastu.
ES lyderiams susitarus dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai, antradienį „Brent“ liepos mėnesio naftos kaina pakilo 1,7 proc. iki 123,78 JAV dolerio už barelį – tai didžiausia nuo kovo 9 dienos užfiksuota kaina. WTI nafta pabrango 3 proc. iki 118,53 JAV dolerio. Penktadienį ryte „Brent“ rūšies nafta kainavo 116,76 JAV dolerių už barelį, WTI – 115,99 JAV dolerio už barelį.
