Nedidins kainų, jei bus keleivių
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis naujienų portalui lrytas.lt pabrėžė, kad sprendimus dėl kainų kėlimo priima savivaldybės. Pasak jo, nuo Naujųjų metų kai kurios savivaldybės kėlė bilietų kainas.
„Kiek kalbame su vežėjais, tai jie vis dar laukia iš keleivių kokio nors pokyčio. Gegužę buvo šalta, todėl tas judėjimas nebuvo itin aktyvus, o dabar, kai baigsis mokslai ir prasidės atostogos, turėtų būti didysis srautas“, – svarstė G.Nakutis.
Vežėjai pabrėžia, kad jei keleivių bus daugiau, kainų didinti nereikės. G.Nakutis mano, kad jeigu jie padidins kainas, gali niekas nesėsti į autobusus.
„Jei kelsi kainas, keleivis gali pradėti galvoti, kad jam neapsimoka važiuoti autobusu. Dabar žmonės buvo išlipę iš viešojo transporto ir važinėjo lengvaisiais automobiliais. Kadangi dabar keleivių nedaugėja, vadinasi, degalų kainų pabrangimas žmonėms nėra itin baisus. Anksčiau, kai išaugdavo degalų kainos, padidėdavo keleivių skaičius viešajame transporte, o dabar tokių tendencijų nejaučiame“, – akcentavo LKVA prezidentas.
Palyginti su praeitais metais, šių metų pradžioje apie 30 proc. išaugo degalų kainos dalis bilietų savikainoje. Be to, dujos pabrango penkis kartus. Taip pat brangimą jaučia tie, kurie turi dyzelinius ir elektrinius autobusus.
Jeigu vežėjai nuspręstų kelti kainas, priežastis būtų ne tik degalai. Kainų kilimui darytų įtaką ir mokesčiai, pavyzdžiui, taršos. G.Nakutis sakė, kad visoms senesnėms nei trejų metų transporto priemonėms taršos mokestis išaugo apie 3–4 kartus.
„Laukiame dabar, kas bus kitų metų pradžioje – ar ims mokestį už nuvažiuojamą atstumą, ar ne. Turėtų sudaryti tokias sąlygas, kad lengvuoju automobiliu būtų važiuoti nepatogu, brangu, neturėtų, kur jų statyti – tokiu atveju tautiečiai persės į viešąjį transportą. Jei bus daugiau keleivių, su kainomis bus paprasčiau. Jei sąnaudos ir keleivių skaičius auga – viskas išsilygina ir nebelieka poreikio didinti kainų“, – dėstė pašnekovas.
Palyginti su laikotarpiu, kuris buvo prieš pandemiją, keleivių skaičius viešajame transporte praeitais metais sumažėjo apie 50 proc., o tolimajame susisiekime – 58 proc.
„Galima daryti prielaidą, kad kainos kils. Bet visi vežėjai nuspręs patys, ką daryti“, – pridūrė G.Nakutis.
Kainas jau pakėlė
„Lietuvos geležinkelių“ ryšių su visuomene vadovė Laura Gabrilavičiūtė teigė, kad jie nuo šių metų birželio 1 d. atnaujino tarpmiestinio viešojo susisiekimo geležinkeliu bilietų kainas – vidutiniškai jos pasikeitė 11 proc. Šį pokytį bendrovė suplanavo atsižvelgdama į rinkoje susidariusią situaciją.
Pasak jų, pastaraisiais metais dėl to pasikeitė patiriamos sąnaudos. Pavyzdžiui, augo darbo užmokestis, traukinio priežiūros ir pasirengimo sąnaudos, atsirado kitos veiklai vykdyti būtinos išlaidos, susijusios su COVID-19 prevencija, nuo metų pradžios reikšmingai išaugo elektros energijos ir dyzelino kainos, taip pat pakito makroekonominė aplinka.
Vertinant visus bendrovės vykdomus maršrutus ir jų atkarpas, konkrečių maršrutų standartinio bilieto kaina didėja 2,5 euro – taip pasikeitė maršruto Vilnius–Klaipėda antros klasės bilieto kaina.
Vykstant šiuo maršrutu, priklausant nuo to, kokį atstumą važiuoji, antros klasės bilieto kaina gali pakilti nuo 0,10 iki 2,5 euro, o pirmos klasės – iki 3,4 eurų. Tiesa, dalies maršrutų kainos sumažėjo iki 1,4 euro – tiek atpigo pirmos klasės bilietai maršrutu Šiauliai–Klaipėda ir Radviliškis–Kretinga.
Nuolaidos taikomos terminuotus bilietus įsigyjantiems ir dažnai bendrovės paslaugomis besinaudojantiems keliautojams, grupėms. Pavyzdžiui, įsigyjantiems 30 kalendorinių dienų (60 kelionių) bilietą vienai kelionei taikoma 50 proc., 30 kalendorinių dienų (44 kelionių) bilietą darbo dienoms vienai kelionei taikoma 35 proc. nuolaida, 10 proc. nuolaida taikoma trims keliaujantiems žmonėms, o didesnės nei 20 asmenų grupės galės pasinaudoti dar patrauklesniais pasiūlymais.
Be to, taikomos lengvatos ir nuolaidos senjorams, studentams, moksleiviams, vaikams, individualių poreikių turintiems ir nukentėjusiems asmenims, POLA kortelių turėtojams, bilietus į abi puses įsigyjantiems žmonėms.
Išlaidos padidėjo 2,5 karto
Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugų“ atstovai kalbėjo, kad šiuo metu sprendimo dėl Vilniaus viešojo transporto bilietų kainų pokyčių nėra. Pasak pašnekovų, bilietų kainos peržiūrimos vieną kartą per metus, o jos keičiamos tik įvertinus ekonominius, socialinius ir politinius veiksnius. Vilniuje paskutinį kartą viešojo transporto bilietų kainos buvo atnaujintos 2021 metais.
„Pastebima, kad kelionių skaičius nuo šių metų vasario pradžios tendencingai auga. Atšilus orams žmonės turbūt mieliau renkasi viešąjį transportą, kuris piko metu gali būti greitesnis keliavimo būdas nei nuosavas automobilis.
Pavyzdžiui, 21 šių metų savaitę buvo užfiksuotas rekordinis per darbo dieną padaromų kelionių skaičius – virš 462 tūkst.“, – tvirtino „Susisiekimo paslaugų“ atstovai.
Išlaidos dyzelinui, dujoms ir elektrai padidėjo 2,5 karto. Tai yra 1 mln. eurų per mėnesį, palyginti su 2021 m. sausio mėnesio duomenimis. Jeigu bendroje savikainoje anksčiau degalai sudarė 17 proc., šiuo metu sudaro 28 proc.
Turėtų neigiamos įtakos keleiviams
„Kauno autobusų“ viešųjų ryšių specialistė Greta Makūnaitė minėjo, kad bilietų kainų didinimas neabejotinai prisidėtų mažinant bendrovei tenkančią finansinę naštą, tačiau kol kas toks sprendimas nėra inicijuotas. Anot jos, brangesni bilietai turėtų neigiamos įtakos keleiviams, kurie viešąjį transportą renkasi būtent kaip pigesnę alternatyvą kelionėms mieste. Tai ypač aktualu dabar, esant nepalankiai ekonominei situacijai šalyje.
„Jaučiame socialinę atsakomybę ir matome vis palankesnį visuomenės požiūrį į viešojo transporto paslaugas, keleivių srautai grįžta į priešpandeminį lygį, todėl tikime, kad iki kraštutinumų neprieisime. Vis dėlto apie bilietų kainų peržiūrėjimą diskutuosime su paslaugos užsakovu – Kauno miesto savivaldybe“, – kalbėjo G.Makūnaitė.
Kauno viešojo transporto bilietų kainos nekito nuo 2017 metų. Kai kuriais atvejais kelionės netgi atpigo. Esminis pokytis – 2021 m. įdiegta nauja bilietų sistema „Žiogas“. Didelė dalis terminuotųjų bilietų buvo panaikinta, o vietoje jų įtvirtinta kaupiamųjų mėnesių bilietų sistema.
„Visos elektroninio bilieto kortelės veikia „Žiogo“ programėlės principu. Vadinasi, kad ir kiek keleivis važiuotų autobusais ar troleibusais, per kalendorinį mėnesį jis neviršys maksimalios sumos, t. y., neišleis daugiau negu kainuoja mėnesinis terminuotas bilietas.
Pavyzdžiui, jei per pirmas dvi mėnesio savaites už keliones Kauno viešuoju transportu išleidote 28 eurus (įsigyjant bilietus pilna kaina), likusias dvi savaites važiavimas autobusais bei troleibusais daugiau nieko nebekainuos“, – pasakojo „Kauno autobusų“ viešųjų ryšių specialistė.
Tam, kad likusios mėnesio kelionės keleiviui nieko nekainuotų, šis turi atlikti 40 važiavimų ir sukaupti 28 eurų sumą už juos. Jei keleiviui taikoma 50 proc. ar 80 proc. lengvata, atitinkamai reikia pasiekti 14 ir 5,6 eurų sumą.
G.Makūnaitė akcentavo, kad pasibaigęs COVID-19 pandemijos ribojimų laikotarpis leidžia pasidžiaugti vis sparčiau grįžtančiai keleiviais: „Nors keleivių skaičius šiuo metu auga, pastebime, kad keleivių srautai dar nėra tokie, kokie buvo 2019 metais, prieš pandemiją. Palyginti 2019 m. ir 2022 m. balandžio mėnesius, pastebima, kad šiemet keleivių skaičiai 23 proc. mažesni (2019 m. balandį fiksuota daugiau kaip 4 mln., o 2022 m. – kiek daugiau nei 3 mln. keleivių)“.
Kitokia situacija pastebima palyginti 2020 ir 2022 metus – fiksuojamas keleivių skaičiaus augimas. 2020 m. balandį Kauno miesto autobusais ir troleibusais pervežta virš 780 tūkst., tuo tarpu 2022 m. balandį šis skaičius išaugo iki 3 mln.
Didžiausią dalį keleivių vežimo sąnaudose sudaro darbo užmokestis – apie 48 proc., tačiau nemaža dalis tenka ir materialinėms sąnaudoms, kurias šiuo metu stipriai didina išaugusios degalų sąnaudos. Bendroje kaštų struktūroje jos sudaro apie 23 proc.
Bendrovėje išlaidos degalams šių metų kovo ir balandžio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2021 metų laikotarpiu, išaugo daugiau kaip dvigubai. Įskaitant dyzeliną, elektrą, dujas, 2020 m. balandžio mėnesį šie kaštai sudarė 325 tūkst. eurų, 2021 m. balandį – 355 tūkst. eurų, o šių metų balandžio mėnesį siekė daugiau kaip 747 tūkst. eurų.
2021 m. įmonėje balandį elektros 1 kWh kaina siekė 0,08 eurus be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), tuo tarpu 2022 m. balandį – pakilo iki 0,24 eurų be PVM.
Panaši tendencija pastebima ir su dyzelino kaina – 2021 m. balandį 1 litras kainavo 0,81 eurą be PVM, o 2022 m. balandį pasiekė net 1,33 eurus be PVM. Visgi labiausiai išaugo dujų kaina – pernai balandį 1m3 dujų kainavo 0,52 eurus be PVM, o šiemet išaugo beveik trigubai – 1,55 eurus be PVM.
