Praėjusią savaitę APVA pakvietė teikti paraiškas kompensacijoms gauti.
„Lietuva yra įsipareigojusi tapti klimatui neutralia šalimi. Įgyvendinant šį tikslą būtina ir transporto sektoriaus transformacija, į kurią turi būti įtraukti visi gyventojai. Tad nauji kvietimai ir juose numatyta finansinė parama – svarbus žingsnis šių tikslų link“, – tvirtino Aplinkos projektų valdymo agentūros Nacionalinių programų departamento direktorius Jonas Balkevičius.
Pasak J.Balkevičiaus, tikimasi, kad pasinaudojus šiuo kvietimu Lietuvoje per metus bus sunaikinta apie 12 tūkst. senų taršių automobilių ir gyventojai pasirinks draugiškesnes aplinkai judumo priemones. Tam iš viso numatyta skirti 12 mln. eurų.
Gyventojai prašymus gali teikti iki 2023 m. birželio 1 d. per APVA informacinę sistemą APVIS. Anksčiau pasibaigus priemonei skirtoms lėšoms kvietimas bus stabdomas. Norintieji gauti kompensacines išmokas turi būti sunaikinę savo M1 klasės taršų automobilį ir išregistravę jį iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro bei įsigiję minėtas mažiau taršias judumo priemones ir/arba paslaugas.
Numatyta maksimali 1 tūkst. eurų išmoka vienam pareiškėjui už viešojo transporto (autobusų, troleibusų, geležinkelio) metinius ar kitus bilietus, išskyrus vienkartinius; e-piniginės papildymą viešojo transporto paslaugų išlaidoms kompensuoti; dviračių, elektrinių paspirtukų, lengvųjų automobilių pasidalijimo paslaugų (nuoma, neteikiant vairavimo paslaugos) išlaidas.
APVA jau sulaukė 15 101 gyventojų prašymų el. paspirtukų, dviračių, viešojo transporto bilietų ar dalijimosi paslaugų įsigijimui (už daugiau kaip 10 mln. eurų). Tad Lietuvos gatves papildys apie 24 tūkst. naujų elektrinių paspirtukų ir dviračių, daugiau kaip 5 tūkst. elektrinių dviračių.
Kiek mažiau susidomėjimo sulaukė viešasis transportas – metinių bilietų įsigijo apie 600 gyventojų. Dar apie 700 pareiškėjų įsigijo dalijimosi paslaugas.
Perka lizingu
Įmonės „Technorama“ vykdomoji direktorė Ida Meschi pasakojo, jog per paskutinį APVA paramos laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. birželio 1 d. apie 40 proc. visų pirkusiųjų tiek internetu, tiek fizinėse parduotuvėse pasinaudojo teikiama parama. Didžioji dalis elektrinių paspirtukų perkami už 350–550 eurų.
Šiemet taip pat jau ne vienas klientas spėjo pasinaudoti suteikta parama ir įsigijo elektrinius paspirtukus.
Tačiau Vilniuje veikiančios įmonės „Varome“ atstovė naujienų portalui lrytas.lt pažymėjo, jog kol kas situacija liūdna, žmonės elektrinių paspirtukų neperka.
„Kai APVA pirmą kartą paskelbė paramą, sulaukėme didžiulio kiekio žmonių. Tada buvo skiriama 1 tūkst. eurų suma ir buvo galima elektrinių paspirtukų pasiimti tiek, kiek nori. Žmonės pirkdavo sau, vaikams, kai kurie pigesnius, bet didesnį kiekį.
Kai pradėjo dalinti 600 eurų paramą, sulaukėme mažiau žmonių, o dabar kol kas neatėjo nė vienas žmogus. Dabar daugiausia paspirtukus perka lizingu, o ne už paramą“, – pastebėjo įmonės atstovė.
Ji minėjo, kad dabar klientai labai taupo elektriniams paspirtukams, dviračiams ar kitoms prekėms.
Ar tai sąžininga?
„Varome“ įmonės atstovė pastebėjo, kad APVA skiria 1 tūkst. eurų paramą, tačiau klientai gali paimti tik du elektrinius paspirtukus, kurių suma neviršija 600 eurų. Jos nuomone, tai nesąžininga.
Tačiau APVA patikino, kad už likusią sumą, kuri liko įsigijus elektrinius paspirtukus, galima pasipildyti E-piniginę, nusipirkti viešojo transporto bilietą.
Kompensacijos panaudojimo būdai:
· Ne daugiau kaip 1 tūkst. eurų viešojo transporto (autobusų, troleibusų, geležinkelio) metiniams ar kitiems bilietams, išskyrus vienkartinius viešojo transporto bilietus;
· Ne daugiau kaip 1 tūkst. eurų E-piniginės papildymui viešojo transporto (autobusų, troleibusų, geležinkelio) paslaugų išlaidoms kompensuoti;
· Ne daugiau kaip 1 tūkst. eurų E-piniginės papildymui už dviračių, elektrinių paspirtukų, lengvųjų automobilių (rekomenduojama elektromobilių) pasidalijimo paslaugų (nuoma, neteikiant vairavimo paslaugos) išlaidų kompensavimui;
· Ne daugiau kaip 2 vnt. (iš viso) pasirinktų mažiau taršių transporto priemonių, nurodytų 4.1 ir 4.2 papunkčiuose: 500 eurų už elektrinį dviratį, elektrinį triratį ar elektrinį keturratį bei 300 eurų už dviratį ar elektrinį paspirtuką.
Bando apgauti
APVA pastebi ir piktnaudžiavimo atvejų, kuomet įsigyta priemonė perparduodama arba grąžinama pardavėjui. Tokiu atveju jie kreipiasi į pareiškėją, kuris neteisėtai pasinaudojo suteikta parama. Visas neteisėtai panaudotas projekto lėšas pareiškėjas turi grąžinti.
Įmonės „Technorama“ vykdomoji direktorė I.Meschi naujienų portalui lrytas.lt sakė, jog pasitaikė atvejų, kai žmonės bandė pasinaudoję parama grąžinti įsigytą elektrinį transportą.
„Tačiau paprastai panaudotų elektrinio transporto prekių nepriimame, išskyrus grąžinimus dėl gaminio kokybės ar saugumo, o nepanaudotus elektrinius paspirtukus priimame tik keitimui ir pateikus svarius argumentus, pavyzdžiui, nori pakeisti į didesnį, toliau nuvažiuojantį arba į lengvesnį“, – pažymėjo I.Meschi.
Pasak Vilniuje veikiančios įmonės „Varome“ atstovės, jai taip pat yra tekę susidurti su sukčiavimo atvejais, tačiau įmonė iš karto apie tai pranešė APVA.
„Jei žmonės bando sukčiauti, dažniausiai jie perparduoda paspirtukus skelbimų portaluose. Vieną kartą klientas, gavęs paramą, bandė paspirtuką grąžinti atgal, tačiau mes su tuo nesutikome. Vėliau jis mums bandė grasinti, tačiau apie tai irgi buvo pranešta APVA“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė moteris.
Perka ir elektromobilius
Taip pat startavo ir „Mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas“, kuriam iš Klimato programos lėšų skirta 4 mln. eurų. Planuojama, kad pasinaudojus šiuo kvietimu 4 tūkst. Lietuvos gyventojų atsisakys taršių automobilių ir persės į mažiau taršius. Šiuo metu yra užregistruotos 32 gyventojų (jie nori įsigyti 16 naudotų grynųjų elektromobilių bei 16 naujų grynųjų elektromobilių) ir 9 juridinių asmenų paraiškos.
2021 m. per šio skatinimo laikotarpį paraiškas dėl elektromobilių pateikė 1989 fiziniai ir 326 juridiniai asmenys. Fiziniams asmenims išmokėta 7 316 500 eurų. Nors elektromobiliams skatinti pradžioje buvo numatyta 5 mln. eurų, juos visus išnaudojus buvo papildomai skirta 3,5 mln. eurų. Tuo tarpu juridiniams asmenims rezervuota 2 813 000 eurų (iš skirtų 5 mln.).
