Savivaldybė pagaliau leido pradėti Šiaurinės gatvės pirmojo etapo tiesimo darbus, kurių seniai laukė Šnipiškių, Viršuliškių, Pašilaičių, Fabijoniškių, Justiniškių ir kitų šiauriau esančių rajonų gyventojai, kurie dažnai stringa automobilių spūstyse.
Pirmasis Šiaurinės gatvės tiesimo etapas – nuo Vakarinio aplinkkelio iki Ukmergės gatvės.
Tai – 2,8 kilometro ilgio, 6 eismo juostų gatvė, iš jų dvi bus skirtos miesto transportui. Gatvė Vakarinį aplinkkelį sujungs su Fabijoniškėmis.
Kaip žada savivaldybė, Šiaurinė gatvė bus gyva ir miestietiška – šalia bus nutiesti nauji šaligatviai, drieksis dviračių takai, atsiras ir požeminė perėja, kuri planuojama ties Ukmergės gatvėje esančia parduotuve „Topo centras“.
Atkarpoje – dvi estakados
Taip pat planuojama įrengti dvi estakadas, kur Šiaurinė gatvė kirs Laisvės prospektą ir Ukmergės gatvę.
Šioje atkarpoje numatomos trys šviesoforais nereguliuojamos sankryžos: prie prekybos centro „Senukai“, su Čiobiškio gatve ir prie Vilniaus rajono centrinės poliklinikos.
Pirmajam etapui bus skirta 35 mln. eurų Europos Sąjungos, savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšų.
Sumanymas – kišti po žeme
Anksčiau žadėta, kad Šiaurinės gatvės tiesimo darbai prasidės antroje 2021 metų pusėje, tačiau po ilgų diskusijų teko atnaujinti projektą.
Pirmasis darbų etapas vilniečiams kelia mažiau abejonių.
Daugiau ginčų kyla dėl antrojo etapo. Meras Remigijus Šimašius šių metų pradžioje užsiminė, kad ši Šiaurinės gatvės atkarpa galėtų būti kišama po žeme.
„Antrasis etapas galėtų būti vykdomas tik tuo atveju, kai bus rastas tvarus sprendimas, kaip išsaugoti Ozo draustinio gamtą ir viską, kas su tuo susiję.
Pirmasis projekto etapas yra atnaujintas pagal gatvių standartą“, – neskubėjo savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.
Anot jo, projektuojant Šiaurinę gatvę siekiama atsisakyti perteklinio asfalto ir įrengti daugiau parkavimo vietų.
Tačiau pagal projektą nutiesus šią gatvę planuojamas dar intensyvesnis ir taip tankiai apgyvendintų rajonų užstatymas, nepaliekant žaliųjų zonų ir viešųjų erdvių, nors jau dabar šie rajonai itin užteršti.
Šiaurinės gatvės pirmojo etapo kritikai užsiminė, kad gatvės tiesimas tik padidins automobilizaciją ir tai neigiamai atsilieps gyventojų sveikatai.
Draustinis dar neįsteigtas
Ankstesniais metais antruoju etapu Šiaurinę gatvę buvo numatyta tiesti per vertingas teritorijas, bet dabar valdžia apie tokius planus nebekalba.
Greta Šeškinės ozo yra termokarstinis ledyninės kilmės ežerėlis Šeškiukas, o jo šiaurėje – Cedrono aukštupio kraštovaizdžio draustinis.
Jau seniai numatyta steigti daugiau kaip 50 hektarų valstybinį Šeškinės ozo kraštovaizdžio draustinį, bet iki šiol planai taip ir liko planais. Šiaurinė gatvė perskirtų šį gamtiniu ir geologiniu požiūriu vientisą kompleksą.
Ji suniokotų saugomų teritorijų grožį ir unikalumą, pakenktų augalijai ir gyvūnijai, užterštų paviršinius ir požeminius vandenis: greta Cedrono aukštupio kraštovaizdžio draustinio veikia aplinkinių mikrorajonų gyventojus vandeniu aprūpinanti vandenvietė, o būtent per ją ketinama tiesti Šiaurinę gatvę.
Saugotinas termokarstinis Šeškiuko ežerėlis atsidurtų šalia gatvės ir nunyktų dėl geologinių biraus grunto savybių – tokius argumentus prašydami pasirašyti peticiją, skirtą Šiaurinės gatvės tiesimo planams sustabdyti, dėstė aktyvūs vilniečiai.
Vilniečiai manė, kad Šiaurinės gatvės projektas morališkai pasenęs, parengtas sovietmečiu ir nebeatitinka laiko poreikių.
Esama žalioji zona nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių gatvės galėtų tapti bulvaru, žaliąja jungtimi.
