Negali atsistebėti autoserviso savininko elgesiu: klientę išplūdo rusiškais keiksmažodžiais, išvadino išsigimėle ir išvijo Verslininkas: negerai taip, bet susinervinau

Įžeidinėti rusiškais keiksmažodžiais, išvadinti išsigimėlėmis ir, sviedus automobilio raktelius, išvaryti iš serviso. Toks bendravimo su klientais būdas, pasirodo, nesvetimas Jurbarke pakankamai gerai žinomų automobilių remonto dirbtuvių savininkui Raimundui Gustui, kuriam sutvarkyti patikėto automobilio iki galo taip ir nepavyko.

Automobilių dirbtuvėse mašiną palikusi moteris tikėjosi kokybiško remonto, tačiau sulaukė keiksmų ir įžeidinėjimų.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Automobilių dirbtuvėse mašiną palikusi moteris tikėjosi kokybiško remonto, tačiau sulaukė keiksmų ir įžeidinėjimų.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Automobilių dirbtuvėse mašiną palikusi moteris tikėjosi kokybiško remonto, tačiau sulaukė keiksmų ir įžeidinėjimų.<br>D.Umbraso asociatyvi nuotr.
Automobilių dirbtuvėse mašiną palikusi moteris tikėjosi kokybiško remonto, tačiau sulaukė keiksmų ir įžeidinėjimų.<br>D.Umbraso asociatyvi nuotr.
Automobilių dirbtuvėse mašiną palikusi moteris tikėjosi kokybiško remonto, tačiau sulaukė keiksmų ir įžeidinėjimų.<br>L.Pilecko nuotr.
Automobilių dirbtuvėse mašiną palikusi moteris tikėjosi kokybiško remonto, tačiau sulaukė keiksmų ir įžeidinėjimų.<br>L.Pilecko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lukas Pileckas

2022-08-09 07:02

Suremontuoti nepavyko

Jurbarkietė į „Šviesą“ kreipėsi po liepos 23-ąją autoservise įvykusio konflikto. Moteris tikino, kad jaučiasi ne tik apgauta, jos manymu, nesąžiningo verslininko, bet ir negalinti atsistebėti nesuvokiamu įmonės savininko R.Gusto elgesiu.

Šiame servise moters automobilis atsidūrė nepavykus įveikti techninės apžiūros. Kontrolieriai rado nemažai trūkumų, kuriuos reikėjo sutvarkyti. Į R.Gusto servisą Šiaurės g., Jurbarke, mašiną nuvairavo moters vyras ir, transporto priemonę palikęs remontuoti, išvyko į užsienį dirbti.

Servise automobilį esą sutaisius, moteris jį pasiėmė, sumokėjo 120 eurų ir išvyko atlikti techninės apžiūros. Važiavo rami, nes buvo patikinta, kad visi per ankstesnę patikrą nurodyti trūkumai yra pašalinti. Tačiau atlikus pakartotinę apžiūrą paaiškėjo, kad automobilis vis tiek netinkamas eismui – liko nesutvarkyti septyni iš kontrolierių nurodytų trūkumų.

Moteris grįžo pas R.Gustą ir vėl paliko automobilį. Tada istorija pasikartojo: verslininkas antrą kartą paaiškino, kad viskas atlikta, jurbarkietė šį kartą sumokėjo 130 eurų ir išvyko į techninės apžiūros stotį. Bet ir šį kartą teko nusivilti – paaiškėjo, kad nuo automobilio variklio varva tepalai ir todėl jis negali dalyvauti eisme. Atliktą techninę apžiūrą patvirtinančio dokumento moteris vėl negavo.

Rėkė visa gerkle

„Grįžome su dukra išsiaiškinti, kaip du kartus tvarkė mašiną, ir abu kartus ji nepraėjo techninės apžiūros, nors ką tvarkyti parašyta juodu ant balto lapo, kurį išdavė apžiūroje“, – pasakojo moteris.

Ji tikino, kad paprašius grąžinti pinigus už neatliktą darbą, R.Gustas pradėjo labai garsiai šaukti ir keiktis. „Galiausiai, numetęs 50 eurų, išvadino žiurke, sakė (...), keikėsi rusiškai, vadino mane su dukra išsigimėlėmis, liepė kuo greičiau dingti. Esam abi liudininkės, kaip su klientais bendrauja šitas verslininkas“, – pasakojo moteris.

Ji tikino, kad dėl nesąžiningo R.Gusto elgesio patyrė nemenkų nuostolių – automobilis ilgai buvo neeksplotuojamas, teko kelis kartus mokėti už techninę apžiūrą. Taip pat neaišku ir tai, kiek kokybiškai buvo šiame servise atlikti darbai. „Jau nekalbu apie tai, kad nė vieną kartą jis mums jokios čekio, jokio dokumento nei apie atliktus darbus, nei paėmęs pinigus nedavė“, – tikino moteris.

Redakcijai susisiekus su R.Gustu, šis patvirtino, kad konflikto būta. Verslininkas neneigė ir to, kad moteris iškeikė rusiškai ir visaip išvadino. „Mano nervų sistema silpna, ne koks pienburnis jau aš. O jos sunervino. Na, negerai taip, bet sakau – nervai“, – aiškino R.Gustas.

Verslininkas pripažino, kad pirmą kartą servise paliktam automobiliui nesutvarkė visų nurodytų gedimų. Esą tuo metu nebuvo tokias problemas galėjusio išspręsti elektriko, o apie tai pasakyti klientei pamiršo. „Dėl to varvančio tepalo, tai viskas sutvarkyta. Tik jos galėjo prieš važiuodamos į techninę apžiūrą nusiplauti variklį ir būtų buvę gerai. Aš gi joms dalį pinigų grąžinau“, – sakė R.Gustas.

Pažeidimų – ne vienas?

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Audrius Morkūnas sako, kad šioje situacijoje galima įžvelgti ne vieną pažeidimą ir pareigą, kurios autoserviso vadovas ar jo darbuotojai neatliko.

Nustatytos tvarkos aiškiai apibrėžia, kad techninį aptarnavimą ir remontą atliekantys asmenys privalo įforminti užsakymą užpildydami paraišką, kuriai nustatyti tam tikri reikalavimai. Paraiškoje privaloma nurodyti įmonės rekvizitus ar individualios veiklos pažymos duomenis, užsakymo datą ir numatomą jo įvykdymo terminą. Būtini ne tik transporto priemonės duomenys, savininko nurodyti gedimai ir pageidavimai, bet ir techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens numatytų teikti techninio aptarnavimo ir remonto darbų sąrašas, nurodant detales ir medžiagas. Kaip pildomos tokios paraiškos, automobilių servisuose turi būti žinoma, o jei informacijos trūksta, visada galima išsiaiškinti. Tereikia vienintelio dalyko – noro tai padaryti.

Kasos kvitas privalomas

Klientams, sumokėjus už autoremonto paslaugas, jas suteikę autoserviso darbuotojai privalo išduoti pinigų ir pajamų gavimą patvirtinančius apskaitos dokumentus. Kokį konkrečiai dokumentą, priklauso nuo aplinkybių.

Kasos aparato fiskalinį kvitą privalo išduoti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kai autoservise yra Automobilio nesutaisė, papriekaištavus – išplūdo naudojamas kasos aparatas. Be to, klientui pageidaujant, privalu išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, sąskaitą faktūrą, kurioje būtų nurodoma atliktų darbų ir pakeistų autodetalių vertė.

Kasos pajamų orderis išrašomas tuo atveju, jei juridinių asmenų kasos operacijų atlikimo vieta sutampa su autoremonto paslaugų atlikimo ir pinigų paėmimo vieta ir nėra įrengto kasos aparato. Taip pat turi būti išrašyta reikiama sąskaita faktūra. Numatyta ir kaip mokėjimus turi įforminti fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą.

A.Morkūnas ragino apie pastebėtus mokestinius pažeidimus pranešti pasitikėjimo telefonu 1882 arba užpildyti anketą internetu valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje.

Apsiginti gali

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė sako, kad jurbarkietė neabejotinai gali bandyti ginti savo teises. Įstatymas numato, kad jeigu vartotojui buvo suteikta nekokybiška automobilio remonto paslauga, jis savo pasirinkimu iš paslaugos teikėjo turi teisę reikalauti nemokamai pašalinti paslaugos trūkumus, atlikti darbą kokybiškai. Gali sutikti su pasiūlymu atitinkamai sumažinti kainą ar pareikalauti grąžinti visus sumokėtus pinigus.

„Tuo atveju, jeigu atliekant automobilio remonto darbus automobiliui padaroma žala, remontą atliekantis asmuo turi atlyginti vartotojui žalą, nebent įrodytų, kad žala atsirado ne dėl paslaugos teikėjo kaltės“, – sakė D.Malinauskienė. Dėl suteiktos paslaugos netinkamos kokybės ar padarytos žalos vartotojas pirmiausia privalo raštu kreiptis į paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus. Paslaugų teikėjas turi atsakyti per 14 dienų nuo tokio kreipimosi gavimo dienos. Jeigu su reikalavimais nesutinka, ar vartotojas atsakymo negauna – tokiu atveju galima kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Kiekvieną ginčą VVTAT nagrinėja individualiai, vertindama pateiktus įrodymus, vadovaudamasi teisės aktais ir teismų praktika.

„Vertinant aprašytą situaciją, panašu, kad gali kilti sunkumų įrodant galimą autoserviso kaltę dėl suteiktų paslaugų. Vartotojams visada patariame reikalauti iš paslaugos teikėjo ne tik pateikti mokėjimo kvitą, bet ir prieš paliekant automobilį remontui, reikalauti paslaugos teikėjo užpildyti dokumentus – užsakymo paraišką, o tuo atveju, jeigu automobilis paliekamas autoservise – darbų perdavimo–priėmimo aktą“, – tikino D.Malinauskienė.

Paslaugų teikėjui atsisakius pasirašyti paslaugos teikimo sutartį (užsakymo paraišką) su vartotoju ar įforminti darbų priėmimo–perdavimo aktą, juo labiau kai neišduodamas mokėjimą patvirtinantis dokumentas, jau turėtų kilti įtarimų dėl autoserviso veiklos. „Be šių dokumentų būtų ypač sunku apginti savo teises, jei vėliau vartotojui kiltų problemų dėl suteiktų paslaugų“, – perspėjo D.Malinauskienė.

Pernai į VVTAT kreipėsi 550 vartotojų dėl autoservisų paslaugų įvairiais klausimais. Per pirmus tris šių metų mėnesius dėl panašių priežasčių tarnybos pagalbos ieškojo 255 vartotojai. Nors VVTAT vartotojų kreipimųsi ir nagrinėtų ginčų dėl automobilių remonto paslaugų neklasifikuoja pagal atskirus Lietuvos rajonus, Jurbarkas šiame kontekste neišsiskiria.

Valstybė dar 2016-aisiais ėmėsi pokyčių, kuriais bando tramdyti nesąžiningus ir nekompetentingus servisus bei pavienius meistrus. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. galioja Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas, kurį patvirtino Valstybinės kelių transporto inspekcija. Šiuo aprašu nustatyti reikalavimai remontą atliekantiems asmenims, transporto priemonės šeimininko teisės bei remonto kontrolė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.