„Dabar elektromobilių Lietuvoje yra daugiau nei 10 tūkst., po kelerių metų jų jau turėtų būti 50 tūkst. Tad atitinkamai turime susitvarkyti infrastruktūrą. Tikėtina, netolimoje ateityje susivienodins elektromobilio ir standartinio automobilio kainos“, – sakė diskusijoje dalyvavęs susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Jis taip pat teigia, kad šiuo metu matyti beveik eksponentinė elektromobilių skaičiaus augimo progresija, mat, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki dabar elektrinių automobilių skaičius Lietuvoje išaugo keturis kartus. Pasak M.Skuodžio, šių metų skaičiai rodo, kad augimo tempas didėja, tokia tendencija matyti ir ateityje.
Vis dėlto vienas iš veiksnių, stabdančių įsigyti elektromobilį, yra infrastruktūra – reikia daugiau įkrovimo stotelių. Tačiau, pasak M.Skuodžio, ši problema po kelerių metų bus išspręsta. Kitas galimas iššūkis – elektros tinklo galia namuose.
„Natūralu, iššūkių su elektros tinklų pritaikymu yra labai daug, be to, dar turime naudoti ir atsinaujinančią elektros energiją, o ne dujomis pagamintą. To link labai greitai judame“, – tikino M.Skuodis.
Susisiekimo ministras pabrėžia ir tai, kad bent iki 2026 m. bus suteikiama finansinė parama įsigyti netaršią transporto priemonę. Tačiau toks sprendimas, anot M.Skuodžio, kelia ir nemažai diskusijų.
„Vieni klausia, kam dar reikia skatinti? Mat, jeigu jau perki elektromobilį, vadinasi, turi pinigų. Tačiau net ir rinkos dalyviai pabrėžia, kad paramos reiks iki tol, kol alternatyviais degalais varomo automobilio rinkos kaina susilygins su standartinio automobilio kaina. Kai pasieksime tam tikrą skaičių elektromobilių, tada su parama turbūt jau galime sustoti“, – svarstė ministras.
Kita problema, jo teigimu – įkrovimo infrastruktūra. Pasak M.Skuodžio, per porą metų įkrovimo stotelių skaičius Lietuvoje turi išaugti du kartus, o po to augs ir dar daugiau. Energetikos ministerija jau dabar teikia paramą privačiai įkrovimo stotelių infrastruktūrai namuose, garažuose ir kitur.
„Toliau turime visą spektrą priemonių, kurias taiko savivaldybės: kai kur yra ir A juostos, kai kur yra nemokamas parkavimas,“ – teigė M.Skuodis.
Tuo tarpu Lietuvos energetikos agentūros direktorius Virgilijus Poderys mano, jog Lietuvos gyventojai per artimiausią dešimtmetį gali visuotinai persėsti į elektroautomobilius. Pasak jo, tokiu atveju finansiškai llaimėtų ir visa šalis.
„Gal intuityviai žmonės galvoja, kad elektromobilis sunaudoja daugiau energijos negu automobilis su vidaus degimo varikliu, tačiau jeigu pradedi nuo pirminės energijos, jis suvartoja kelis kartus mažiau energijos.
Tinklai, be abejo, atlaikytų. Tai tikrai nėra problema, tačiau kalbant apie ateitį turbūt yra keletas dalykų. Tai elektromobilizmas, vandenilis, kažkiek biodegalai, o strategiškai turbūt viskas prasideda nuo to, kad reikia dalintis, nes automobilių kiekvienam pasaulio gyventojui neprigaminsi“, – kalbėjo V. Poderys.
Jis pabrėžė, kad taip pat labai svarbus yra miestų planavimas, patogus susisiekimas dviračiais ar pėsčiomis.
Pasak V.Poderio, Lietuva juda link tikslo, kad 2030 m. joje jau būtų 250 tūkst. elektromobilių.
„Taip, reikės plėsti tinklus, iki 2030 m. reikės investuoti apie 300 mln. eurų, bet šiuo metu didesnių problemų nėra. Visiems, kurie jungiasi, statosi stoteles, mūsų agentūra teikia paramą. Tie įkrovikliai veikia dinaminiu režimu – jeigu trūksta galios, jie sumažina savo poreikį, kiek elektros imti iš tinklo, taip pat tampa išmanūs“, – sakė V.Poderys.
Jis priminė, kad dabar žmonės stato saulės modulius, tad tokie gyventojai yra ir gamintojai, ir vartotojai – jie „bendrauja“ su tinklu, yra aktyvūs. Anot jo, lygiai taip pat to link judama ir su elektromobiliais – jie ne tik krausis, bet, esant kritinei situacijai, ir padės atiduodami dalį energijos, kai jos labai reikės.
„Jau labai greitai visi turėsime išmaniuosius skaitiklius. Žinodami kitos dienos elektros kainą, galėsime suprogramuoti, kad jis krautųsi tuo metu, kai yra pigiau, atiduotų energiją, kai yra brangiau, ir iš to uždirbtų“, – atkreipia dėmesį diskusijos dalyvis.
Tuo tarpu UAB „Elinta“ vadovas Vytautas Jokužis teigia, kad tai jau vyksta ir šiandien, bei pateikia savo asmeninį pavyzdį.
„Turiu elektromobilį, nuvažiuoju maždaug 3500 km per mėnesį ir elektros tinklais nesinaudoju. Kraunu iš savo saulės elektrinės, kuri yra šiek tiek galingesnė negu 10 kW. Paskaičiavau, kad daugiau nei pusę metų man tikrai nereikės krautis iš elektros tinklo“, – sako V. Jokužis.
„Auga Group“ generalinis direktorius Kęstutis Jusčius teigė, kad pats važinėja elektromobiliu, ir pritaria tam, kad elektriniams automobiliams priklauso ateitis. Pasak jo, privataus transporto sektoriuje dėl to net nediskutuojama, nes techniniu požiūriu elektromobilį pigiau ir lengviau sukonstruoti.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad elektromobilis tikrai nėra visiškai netaršus.
„Pirma, tinkle yra tik trisdešimt keli procentai „žalios“ energijos. Antra, kad būtų pagaminta viena baterija, reikia perdirbti 50 tonų uolienų – iškasti, išplauti, sutvarkyti 50 tonų ličio. Todėl atsižvelgus į visą elektromobilio gamybos ciklą sutaupomos vos 6 tonos CO2 emisijų per visą laiką. Vvieną karvė kaime išskiria tiek pieno, kiek per 10 m. elektromobilis sutaupo emisijų. TiGamyba kainuoja emisijas. Technologijų keitimas kainuoja emisijas“ – akcentuoja jis.
K. Jusčius taip pat svarsto, kad jeigu kiekvienas žmogus pirks po savo elektromobilį, bus „pasaulinė nesąmonė“, nes kasdami rūdą, reikalingą baterijoms, mes „sukaitinsime“ planetą.
