Jeigu bus priimta tolimojo susisiekimo autobusais sistemos reforma, 50 šalyje esančių autobusų stočių turės atitikti naujus reikalavimus.
Tačiau Lietuvos keleivių vežimo asociacijos vadovas Gintaras Nakutis baiminasi dėl mažesniuose miestuose esančių stočių likimo. Anot jo, stotys gali likti tik didžiuosiuose miestuose. Jo teigimu, tada skaičiuotume ne 50, o vos 8–10 autobusų stočių šalyje.
„Mažoms savivaldybėms atitinkti reikalavimus bus per brangu“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė jis.
Tačiau Susisiekimo ministerija aiškina, kad nerimauti nereikėtų.
„Pagrindiniai reikalavimai būtų du: nuolat teikti informaciją apie reisus ir vėlavimus, patvirtinti autobusų stočių darbo reglamentą“, – aiškino Aleksandras Stupenko, ministerijos atstovas.
Esminis reformos tikslas – suteikti galimybę visiems vežėjams dirbti konkurencingos rinkos sąlygomis, mat, pasak Konkurencijos tarybos narės Medeinos Augustinavičienės, tolimojo susisiekimo rinkoje konkurencijos įstatymo principai yra pažeidžiami.
„Rinkoje jau daugiau nei 15 metų veikia tie patys žaidėjai. Ta rinka yra pasidalinta ir, iš principo, tikriausiai nė vienas naujas žaidėjas į rinką įeiti negali.
Tai – labai blogai, net panašu į kartelį, kai rinka yra pasidalinama tarp tam tikrų žaidėjų ir naujų į rinką neįleidžia“, – „Lietuvos ryto“ televizijai teigė ekspertė.
Tačiau A.Stupenko pabrėžė, kad vežėjai renkami ministro, o ne įstatymais.
Reformos pataisose taip pat numatyta, kad autobusų maršrutų tvarkaraščiai turės būti suderinti su traukinių maršrutais.
„Sako, kad tvarkaraščiai derinami, bet jie nėra derinami. Jei 10 minučių prieš išvykstant traukiniui ir 10 minučių po traukinio atvykimo bus draudžiama autobusams važiuoti, tai koks čia derinamas?
Tvarkaraščiai keisis iš esmės ir keleiviams gali nelikti įprastų tvarkaraščių, kuriuos jie žino 10–30 metų. Keleiviai gali patirti nepatogumų“, – kalbėjo G.Nakutis.
Jeigu reformai reikalingiems pakeitimams Seimas pritars, jie įsigalios nuo 2023 metų vasario.
