Į Palangą įvažiuojančius ir iš miesto išvažiuojančius automobilius skaičiuos 5 vaizdo kameros, kurias baigiama pastatyti prie trijų įvažiavimo kelių.
Viena kamera aprėpia dvi eismo juostas, todėl Kretingos gatvėje 4 eismo juostomis įvažiuojančias ir išvažiuojančias transporto priemones iš abiejų kelio pusių fiksuos dvi kameros.
Po vieną kamerą dar bus įrengta prie miesto ribos Nemirsetos kelyje, transporto žiede prie posūkio link Darbėnų ir Liepojos plente prieš tarptautinį oro uostą. Bet liks neįvertintas į Mančiškę ir Šventąją vykstantis transporto eismas.
Transporto srauto stebėjimo sistema mašinas automatiškai skaičiuos pagal transporto priemonių rūšis ir atskirai fiksuos lengvuosius automobilius, motociklus, mikroautobusus, keleivinius autobusus, sunkvežimius.
Atvažiuojančių transporto priemonių skaičius Palangai svarbus, nes jis turi įtaką skirstant Automobilių kelių direkcijos lėšas gatvėms atnaujinti.
Visi rezultatai bus matomi savivaldybės kompiuterizuotoje sistemoje, kuri pagal užklausą galės pateikti kiekvienos paros, savaitgalio ar viso mėnesio statistiką.
O įvertinus, kiek vidutiniškai lengvuoju automobiliu ar autobusu atvažiuoja keleivių, bus galima apytiksliai apskaičiuoti, kiek poilsiautojų per savaitgalį, mėnesį ar visą vasarą aplankė kurortą.
Pateikiami sistemos duomenys taip pat leis įvertinti, kokiu paros laiku atvykstančiųjų srautas yra intensyviausias, kada poilsiautojai išvyksta namo. Tai kelių policijos pareigūnams leis pasiruošti automobilių spūstims autostradoje.
Beveik 40 tūkst. eurų kainavusi sistema ir jos diegimas buvo perkama iš visuomenės saugumui gerinti skirtų Europos Sąjungos lėšų, todėl vaizdo kameros talkins ir policijai.
Sistema fiksuos tikslų transporto priemonių pravažiavimo laiką, jų valstybinius numerius, automobilius atskirs pagal modelį ir spalvą.
Prireikus pareigūnai galės pasižiūrėti ir transporto srautą fiksuojančio vaizdo įrašą.
Statistika svarbi verslui
Palanga jau seniai bando įvertinti apytikslį pajūrį aplankančių poilsiautojų skaičių.
Tai svarbu siekiant pritraukti investicijas.
Nežinodami tikrų poilsiautojų srautų verslininkai nesiryžta pajūryje statyti didelių pramogų ir aktyvaus poilsio objektų, nes sudėtinga apskaičiuoti, per kiek laiko investicijos atsipirks.
Juo labiau kad Palangoje yra ryškus sezoniškumas – per vasarą poilsiautojų antplūdžio sulaukiantis kurortas šaltuoju metų laiku būna tuštokas.
Kurortas atsiduria lyg užburtame rate: verslininkai neinvestuoja baimindamiesi nuostolių, o poilsiautojai žiemą neatvažiuoja, nes tokiu metu čia nėra pakankamai pramogų.
Suskaičiuoti sudėtinga
Suskaičiuoti vasarą į Palangą atvykstančius poilsiautojus buvo mėginta dar sovietmečiu. Tai buvo vertinama pagal parduotuvėse parduodamos duonos kiekį ir vandens suvartojimą.
Tuomet buvo apskaičiuota, kad vasarą Palangoje per dieną apsilanko apie 200 tūkst. žmonių. Šis skaičius ilgam buvo tapęs savotišku standartu.
Pastaraisiais metais kurortas net vasarą tapo daugiau savaitgaliniu, o per ilguosius savaitgalius sulaukia tiek poilsiautojų, kad ieškodami nakvynės žmonės neretai beldžiasi į bet kuriuos namus.
Beveik prieš 20 metų per Mindaugo karūnavimo dienos ilgąjį savaitgalį kurortą užplūdusius žmones buvo pamėginta suskaičiuoti kurorto paplūdimiuose.
Juos apžiūrėjus iš sraigtasparnio pagal pliažų plotą buvo apskaičiuota, kad tą vidurdienį ilsėjosi apie 300 tūkst. žmonių.
Prieš dešimt metų Palangoje buvo įvesta kurorto infrastruktūros rinkliava, vadinama pagalvės mokesčiu.
Visos apgyvendinimo įstaigos ir oficialiai poilsiautojus priimantys palangiškiai privalo deklaruoti nakvynių skaičių, o poilsiautojai už kiekvieną nakvynę moka vieną eurą, kuris turi patekti į miesto biudžetą.
Bet ne visi sąžiningai deklaruoja svečių nakvynes. Be to, jų skaičius neatspindi, kiek per tam tikrą laiką žmonių buvo apsilankę iš tikrųjų.
Skaitiklis nebuvo atstatytas
Beveik prieš 10 metų kilo mintis atvykstančiuosius skaičiuoti pagal į miestą įvažiuojančias mašinas. Juo labiau kad 2013 metų vasarą kelyje Šiauliai–Palanga prieš įvažiavimą į kurortą Lietuvos automobilių kelių direkcija buvo įrengusi eismo intensyvumo skaitiklį.
Tada buvo apskaičiuota, kad per vasarą šiuo keliu link Palangos važiavo apie 965 tūkst. transporto priemonių.
Tačiau šis skaičius nebuvo objektyvus, nes dar neįrengus aplinkkelio pro Palangą tranzitu riedėjo visos į Latviją vykstančios transporto priemonės.
Be to, eismo intensyvumas nebuvo fiksuojamas į Palangą įvažiuojant pro Nemirsetą.
Prieš 6 metus atnaujinant Kretingos gatvės asfalto dangą eismo intensyvumo skaitiklis buvo pašalintas ir nebeatstatytas.
Transporto priemonių srautas pradėtas skaičiuoti 2015 m. atidaryto Palangos aplinkkelio pradžioje, bet pagal čia esančio skaitiklio duomenis neįmanoma įvertinti, kiek transporto priemonių važiavo į kurortą.
Vasarą prie jūros suko daugiau nei milijonas
Kelyje Klaipėda–Liepoja ties Palanga yra du nuolatinį transporto srautą fiksuojantys skaitikliai, kurių duomenis mato Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Už posūkio į Nemirsetą esantis skaitiklis užfiksavo, kad šių metų vasarą link Palangos važiavo beveik 850 tūkst. transporto priemonių. Pro aplinkkelio pradžioje esantį skaitiklį, kuris yra už 5 kilometrų, link Šventosios nuvažiavo apie 563 tūkst. mašinų.
Vadinasi, prie viaduko į Palangą nusuko apie 286 tūkst. transporto priemonių. Įvertinus, jog tarp jų buvo keleivinių mikroautobusų bei autobusų, galima manyti, kad šiuo keliu per vasarą į Palangą atvažiavo apie milijoną žmonių.
Praėjusiais metais į Palangą atvykusiųjų buvo daugiau, nes link jūros nusuko apie 309 tūkst. transporto priemonių.
Tačiau tai nėra galutinis kurorte apsilankiusių žmonių skaičius, nes transporto eismo intensyvumas nėra vertinamas Nemirsetos kelyje. Be to, neįmanoma suskaičiuoti į Šventąją važiavusių mašinų, nes eismo intensyvumo skaitiklio nebeliko ir prie valstybinės sienos su Latvija.
Šią vasarą Palangoje ir Šventojoje buvo deklaruota apie 697 tūkst. nakvynių, o pernai per tą patį laikotarpį – beveik 682 tūkst.
